atgarsiai

Iš dvasinės pusės pažvelgus, buvo vienos iš prasčiausių Kalėdų, iš materialiosios... Mhm, turbūt geriausios. Bet materialumas neužpildo manęs. Jaučiu tuštumą dėl to, jog viskas kažkaip... Netikra. Negerai.
O šiaip, gyvenu savo atskirame pasaulyje. Negalvodama apie nieką. Gilinu savo dvasią. :) Ir sapnuoju keistus, man nesuprantamus sapnus.
Svajonės kartais pildosi tada, kai to jau nebereikia. :> Nors ne, kliedžiu. Reikia. Ir be galo džiaugiuosi. Gavau tai ko troškau.
Laukiu naujų metų. Jau daug naujų lūkesčių, mažų planų, idėjų. Gyvenimas milžinišku greičiu skrieja pirmyn. man tuoj...17. Sunku tuo patikėt. Taip norėčiau pabust vieną rytą mažu vaiku. Bet kur tau.
Nenoriu, kad žmonės kažko iš manęs tikėtųsi, kažko ko negaliu patvirtinti, galbūt negaliu suteikti. Kad ir kaip bebūtų, aš pasikeičiau. Kartais, atrodo jog esu kitas žmogus. O galbūt vėl kliedžiu. Nežinau. Dėl nieko šiame pasaulyje nesu tikra. Aš noriu pradėt nuo savęs... keist pasaulį. Na, greičiausiai savąjį.
Gerai, lekiu gyvent. :)

laikas.

Bėgau. Skubėjau. Pavargau.
Ir galiausiai... Bandau grįžt į save. Tik kaip sekasi? Hmm. Neaišku. Diena prasideda ir baigiasi klausimu "Ko noriu?". Šiuo metu, aš esu itin klaidžiojanti klausimuos, kuriuos, žinoma, pati sau užduodu. Matyt, ieškausi galvosūkių. Ir...hmm.pernelyg sudėtingų.
Taip ir gyvenu. Vis skubu ir skubu gyvent. Skubu save rast... O svajoju apie dieną, kai laikas sustotų. Galima prašyt Kalėdoms tokios dovanos? Dienos be laiko. Be skubėjimo.

dingo.

Rytas, kartais būna toks apgaulingas. Ak.
Po vakarykščių įvykių svajoklė jaučiasi taip, lyg būtų mirus. Viskas klostosi visai nešauniai. Turint galvoje tai, kad serga ir bando bėgti nuo savęs. Kas bus kai nebebus kur bėgti? Ką svajoklė pasakys sutikus save?
Neieškokit svajoklės, kurį laiką, tikrai nerasit.

delnai kupini laisvės.

...Ar lauksi ten, kur ir tarėmės?...
Aišku tai, kad man negalima žiūrėti gražių filmų, nes tada...Maždaug ir taip aišku, kas tada. Pradedi gailėtis to, kad gyvenime nėr kaip filme, deja. Viskas daug sudėtingiau.
Žmogus yra toks sudėtingas ir kartais kvailas mechanizmas. Juokinga tai, kad kai kas nors sako "O Tu daug pasieksi." ar ką panašaus, dažnai kaip tyčia gyvenime kitaip nutinka. Ir tai yra kvaila. Tai tampa lyg savaime aišku, kad gyvenime Tau seksis, o vat nepasiseka ir nuleidi rankas.
Sėdžiu dabar po rimto pokalbio ir bandau surikiuoti mintis. Kodėl aš savo gyvenimą pati pasidarau tokį sudėtingą? Kodėl aš nieko nedarau, o zyziu? Tai mane erzina.
Kaip pasiilgau kai kurių žmonių! Bet pati nieeko, o nieko nedarau, kad nereiktų taip ilgėtis. Nesiimu iniciatyvos. Dar vienas kvailas dalykas. Nieko nežinau, reik sau pažadėt, kad tikrai pradėsiu keisti tai. Ypač dabar, kai gavau tokią žinutę. O taip! Tai turi įvykt jau vos ne pusę metų ir niekaip.
Pasiilgau tų vakarų, kai eini tamsia šalta gatve ir trauki "Raudonu vynu ir krauju. Aptaškyta meilė jųųų." Taip garsiai ir visiškai nesvarbu, kad nemoki dainuot ar panašiai. Bet taip kūl būdavo! Ne, aš negaliu viso šito taip lengvai paleist, o ne.
Esu apmąstymuose ir atsakymų ieškojime. Reik šiandien ramybės tam.
Norisi pasistengt labiau.

Dabar delnai kupini LAISVĖS. Šią akimirką aš save išlaisvinau.

falling

Falling, yes I am falling.
Kad krentu tai krentu, bet kur, nė pati nežinau. Ar iš šviesos į tamsą, ar iš tamsos į šviesą. Dar negrįžau į dabartį po vakar dienos, dar vis skraidau kažkur. Man regis, kad vakar aplankius silpnumo akimirkoms, pasakiau per daug to, ko nenorėjau pasakyt. Ko nenorėjau pripažint. Žodžių neatsiimsi, o gaila...
"O ta Agnė jau nebesugrįš." Tiesą sakanat, dabar sėdžiu ir galvoju, kokia ta Agnė buvo. Ir kodėl ji paliko tokia ypatinga.
"Tie žmonės, kurie atrodė kažkada tokie nuostabūs, visiškai pasikeitė į kitą pusę". Taaip, žmonės keičiasi. Jausmai taip pat.
Ta, kuri niekuomet nemokėjo ilgai pykti, pavargo jaust neapykantą. dar vienas pokytis?

"Kur aš bebūčiau, aš su ja tebūnu,
Ir kiek betolčiau, ji tiktai artėja." Tas artėjimas, bandant iš tikro, tik nutolti, dar labiau erzina sielą.

Pilstau, vis pilstau....

show must go ooon.

Truputį karšta moteris dabar esu. Norėčiau šokt, bet, atrodo, galva nukristų. Skauda.
Dabar bitlais pasipildysiu savo mp3. Malonu grįžt prie seno kažko, bet, rodos, primiršto.
"Bet mano atmintis stengsis išdildyti prisiminimus. Ji vis mals, susmulkins ir iškraipys juos, stengdamasi juos taip perdirbti, kad jie leistų man toliau gyventi." Taip rašė Remarkas, "Naktis Lisabonoje." (Nuostabi knyga!). Ir žinot, tikrai. Vis pastebiu tai... Tai, ko, rodos, negalėjau pakelti pradžioje dabar tesukelia mažą dygsnį kažkur širdyje, bet visai ne tokį, kad kažkas manyje suvirpėtų. Nesuvirpina nieko. Stiprūs pojūčiai dyla. Gaila, iš tikro, kad pasakojant tai, kas neseniai nutiko, manyje tepabudo mažas kirminėlis. Kartais, vien todėl, jaučiuosi bejausmė,kad nemoku reaguoti taip, kaip derėtų. Ir pasakoju kažką be spalvų, be jausmų...
Kaip visad, bandanti ieškot kažko ale giliau, aš... Nors, iš tiesų, pasikapsčius paviršiuj turbūt atrasčiau daug vertingesnių dalykų, daug geresnių sprendimų ir panašiai.
Minčių lietus pasipylė. Gal netyčiom paimsiu į rankas rašiklį šiandien, senokai su juo nebendravau.










Show must go on! tiesiog..

baimė.

Kartais atrodo, kad jei turėčiau Likimo telefono numerį aš jam vis skambinčiau ir skųsčiausi gyvenimo neteisingumu mano atžvilgiu. Bet gal taip atrodo tik todėl, nes neturiu to numerio ir, deja, paskambinti jam negaliu. Jei galėčiau tada nesiskųsčiau, greičiausiai, suvokčiau, kad pati kalta esu dėl kai kurių neteisingumų.
Galiu pasakyt tiek, kad aš jaučiuosi nesaugiai. Nesaugiai net savo kambary. Nesaugiai net savyje tiesiog. Pabudo manyje mažutė mergytė, kuri nori cypti iš baimės.
Aš bijau. Nes pati prisikalbėjau nesąmonių ir save įbauginau. Bet va bijau ir viskas. Tas nežinojimas dar labiau baugina, dar daugiau minčių gimsta...
Kaip tą baimę išvaikyt?

taigi va.

a) Sėdžiu su temperatūra, skaudančia galva ir gerkle.
b) Kankinuosi ir toliau! Nesužinojau...
c) Parsisiunčiau filmą ir jis neveikia.
d) Man bus nepyragai, kadangi nenueisiu, ten kur turiu būt.
ir e) Nu pasiparinam dar dėl ko nors!
ai nu
f) jau greit pradėsiu kalbėti eilėraščias, man jų ryškiai per daug. Vėl rimuojasi mintys.
Žodžiu, varau gult. labanakt.
NEBEMOKU RAŠYTI.

wtf?

Vienintelis klausimas: "Kas čia buvo????".
Esu sumišusi dabar, visiškai. Nesuprantu. Nei savęs, nei to, kas įvyko. wtf? arba. nepagavau kampo, nu!
Ir kas dabar galėtų atsakyt, kas ten iš tikro...? Pykstu ant savęs, aš kalta, kad nepažiūrėjau.
Kažkaip juokinga. nežinau.
kankinsiuos dabar. jei nesužinosiu, tai tikrai kankinsiuos. ;/ ech.

like lovers do.

Ir pagaliau, kiek atvėsus širdžiai, pamąsčiau, jog tie trys mėnesiai mano gyvenime buvo vieni geriausių iki tol nutikusių dalykų. Tada aš pamačiau gyvenimą visai iš kitos pusės. Tie trys mėnesiai kupini nuotykių... Nepamirštamų. Kupini nuostabių akimirkų. Su visa pagarba sakau, kad džiaugiuosi, jog kažkada tai vyko. Nepaisant net to, kad tai iš kitos pusės ir buvo vienas sudėtingiausių laikotarpių. Tačiau, geroji pusė, turbūt atperka viską. Ir su tom istorijom jau susigyvenu. Nors, tiesa, jos dar šiek tiek dėliojasi manyje. Bet su laiku vis mažiau prisimenu.

mhm

Ir pasakyk, mamyte, kodėl yra taip viskas, kad mažos ašarytės akutėse man tviska?...
O gal kas turit , ar žinot, kas pardavinėja bilietus į pasaulio kraštą? Labai jau norėtųsi įsigyti tokį.
Pavargau nuo visai visko. Emociškai išsekau. Viskas lyg ne pagal planą. Viskas šią akimirką atrodo blogai.
Tiesiog... Man rodos, geriausia būtų jei eičiau numigt bent porai valandų. Gal pasaulis atrodys šviesesnis. O dabar jei ne pati verkšlensiu atsisėdus, tai ir kitus iš kantrybės išvesiu.
velniop.

war

Kažkas skirto vienam žmogui.
ses, žinok, man, rodos, kad Tu buvai teisi. Kad aš vėl suklydau tvirtindama, kad "ne", ar tiksliau, "nebe". Man rodos, susimoviau. Gėda ir sakyt.

Nu va. Nesu mokykloj, nors turėčiau būt. Kažkaip nekaip jaučiuosi dabar. Nejauku manyje. Labai... Protas : Ei! Būk linksma, džiaukis tokiu šauniu rytu. Juk žinai, kiek šiandien Tavęs laukia. Širdis: Durne Tu durne... Kuo čia džiaugtis? Turi liūdėt. Prisimink ką sapnavai. Vėl prisimelavai sau. Ojojoj...
Šįkart norėčiau klausyt proto. Širdies klausyt nebenoriu. Apskritai, atrodo, kad kuo toliau, tuo labiau pamirštu širdį ir mažiau jos klausausi. Trupinį kraupu. Arba ne.
Norisi šiandien išsikelt į negyvenamą salą. Bent šią dieną, kad praleist. Jaučiuosi labai baisiai nusikaltusi kažkam. Taip... Ir vėl kremtuosi dėl visai nereikšmingų dalykų. Reik susiimt.
Sorry.

kažkas su manim darosi. artėja abejonių metas vėl, man regis. Nuvyt bandysiu jį šalin.
Kvepia atsisveikinimu. Viskas aplinkui prisigėrę to kvapo.

Sapnavau vieną savo kankintoją. (O visgi keista, sapne pagalvoti "Ei, juk čia tik sapnas")
Pasiilgau kito savo kankintojo. (Kodėl aš prieštarauju visiems iš mano aplinkos??)
Ir galvoju... Apie dar kitą savo kankintoją.

hepiii,

Halou! Nesitikėkit geriau ko nors protingo iš manęs šįvakar. Mat, jaučiuosi pernelyg gerai.
Pirmiausia, pasijuokim:
"nu, bet tai pagalvok skaityk kaip zaibis būtų aš tau Airiją parodyčiau ( bent jau savo kambarį) ;DD" kažkaip, funny tokias žinutes gaut.
O šiaip... I feel good. tiuriuriuriuriu. Čia tų riuriu prisidėkit kiek norit. ;D
arba..
"Tu gotė, ane?" jė, jė. rait. aš gotė.
Po to dar...
-Aš su reikalu...
-Na na... Klok.
-Kai tu turėsi laisvo laiko, ir aš turėsiu laisvo laiko, norėsiu susitikit.
Čia tai jau aš likau nustebinta ir net išsižiojau!
Kažkaip staigmenų kupina ši diena. Išnaudojau, atrodo, ją visai visą. Esu dabar labai pavargus, bet užtat patenkinta! ;D
viskas čiki piki. ;D
myliu, bučiuoju ir iki!

witch.

Keistai jaučiuosi... Net nemaniau, kad galėčiau išspaust ašarą, trindama mp3 buvusias dainas. Visgi, kokius metus užsilaikiusios kitos... Va, širdimi pajaučiau, kad reik ir dainas pakeist. Bet apsiašarojau bekeisdama. Vis dėlto, kiek ten daug jausmų tose dainose sudėta... Kiek prisiminimų. Vos ne kiekviena daina su sava istorija. Nieko, atsiras naujų dainų..Atsiras naujų istorijų. :)
Jaučiuosi švelniai pašėlus dabar. su suveltais plaukais. Dievinu suveltus plaukus, apskritai. Man susivėlę žmonės kažkokie savotiškai mieli ir žavūs.
Noriu šokt! Seniai tai bejaučiau.
3 doors down- kryptonite. Šita daina užveža.
Iš tikro, tenorėjau parašyt, kad, man regis, dabar dėjau dar vieną žingsnį galutinio atsisveikinimo ir išvarymo iš savęs, link... Rodos, patuštėjau, ištrynus dainas. Gyvenimas tęsias. Su kryptonite atrodo, kad jis bus toooks puikus. Ir bus. Jau yra.
Eisiu paklaidžiot Dievų miške. Vis nebaigiu skaityt. aaaj.
Palieku su...kažkokia keista daina apie raganas.

102

O, svaigus šeštadieni!
Toks nuostabus šeštadieniškas rytas (visai nesvarbu, jog diena jau senokai..), kuris tęsiasi iki begalybės. Su balta kava, ramybe, bendravimu su vienu žmogum, bei nuostabiomis fotografijomis. Ramybės sala, ir ne kitaip.
Gyvenimas yra tobulai užpildytas. Daug kuo. Ir šią akimirką, galėčiau teigt, kad nieko netrūksta. Su nekantrumu laukiu pirmadienio. Ir apskritai, artėjančios savaitės. Negaliu, kaip širdis džiaugiasi pasauliu! Šiandien man viskas taip gražu...Ta saulutė, paliečianti veidą nuostabiais rudens spinduliais...Tas gyvenimas, kupinas naujovių...
Kažkodėl man atrodo, kad kai nusiteiki iškart liūdnai, tai po to tokių malonių staigmenų gali sulaukt... Kaip, kad aš dabar. :)
Lėksiu laukan pasidžiaugt tokia nuostabia rudens diena.

mano saujoj dūzgia bitės..

...Reikės kažkuo tą tuštumą užpildyt,tą baisią tuštumą galvoj ir širdyje...
Taip po trupinį, vis po trupinį ir užpildau tuštumą. Laikas jau saujom byra. Ir gerai. Bandau išnaudot laiką, kol galiu. Tebūnie ir nusikalu kaip šuo (na, pasitaiko...), bet jaučiu, kad man to reikia, kad pabėgt nuo savęs. O jau jaučiu, kaip Rudeninė depresija vis smelkias į mane. Gilyn. Šiaip ne taip, dar stengiuosi pastumti, bent šiandien.
...O Tu gali priverst gyvent mane...
...Mes kartu išmoktumėm mylėti... Aš ir Tu. jei tiktai Tu norėtum...
Klausaus dainų iš praeities. Taip seniai begirdėtų.
Šoku savo gyvenimo tango. Su mažais suklydimais. Su ašarotom akim, kartais. Bet šoku. Šoku toliau. Ir bandau apsimest, jog kažko siekiu. Nors ko? Tikrai negalėčiau atsakyti. Žinau, kad mano pastangos susitvarkyt su savim, savyje, tikrai atsipirks.Savo kišėnėj nerandu atsakymų į kai kuriuos klausimus. Kartais, bemiegodama savyje, žeidžiu kitus žmones. Tikrai nenoriu to daryti, bet taip gaunasi... visai netyčia.
O ramybės mano fronte kaip nematyt, taip nematyt. Negana to, dar kažkokį priešiškumą ar tai konkuravimą pradėjau jaust. Juokinga. Kartais atrodo, kad kitas žmogus kaip tik išmano, bando man pakenkti. Švelniomis formomis, bet... Ar kartais ne aš turėčiau norėt kenkt? :) Nee. Aš to net nebandau. nes man visa tai a)jau įgriso. b) atrodo kvaila ir nereikalinga... Aš net nelaikau priešu. Tiesiog žiūriu kaip į žmogų, kuris mane nuvylė ir suteikė daug skausmo. Bet kas buvo tas pražuvo. Dabar tas žmogus man NIEKAS. tiesiog. Jau ko nenoriu tai naujų pykčių ir bereikalingų nervų gadinimų. To man reiktų mažiausiai. Turiu ir be to ką veikt.
Tiesiog. Peace, žmonės. Gyvenkim daugmaž draugiškai.
Išsikalbėjau. už kelias dienas turbūt. :) eisiu piešt. arbatos/kavos gert ir kalbėtis. :> jaukuma, jaukuma!

kvapas. šventas man.

...Ir užuodžiau savo kambario kvapų mišiny Tave... Užuodžiau mūsų vakarus.naktis.dienas..Užuodžiau jausmą. Tą jausmą, kuris many, rodos, vis dar gyvena. Bet dabar užuodžiau taip stipriai, jog atrodė, galėčiau net paliest. Paliest kvapą. Tavo... Nori nenori kambarys kvepia visu tuo. Ir negaliu nieko padaryt... Ypač šįvakar. Norisi saldžiai paskęsti tame kvape. Apčiuopiamam, atrodo.
O, kad žinotum, kaip labai dabar jaučiu meilę Tau. Ne bet kokią. O tokią didžią, su pagarba ir visu kuo... Jaučiu ir negaliu nuo to pabėgt. Kartais, pati noriu sugrįžti į jausmą, save bausdama, manau.
Bet bent jau šiąnakt aš pabūsiu su jausmu ir kvapu.

...Mano matrica Tu.

Rytas- didžiulis noras miego. Sudėtingas išsiropštimas iš lovos. Skanios kavos puodelis.
Mokykla - Baimė prieš kai kurias pamokas, pavargimas per paskutiniasias ir tikrąja to žodžio prasme, išprotėjimas.
Parėjimas - svajojimas apie tai, kaip greičiau pasiekt namus.
O dabar. Kompiuteris su garsu (oh jė.) ir įvairių senų dainų prisiminimas. Keista, kai kurių dainų turbūt kokius metus, jei ne daugiau net nesu klausius ir dabar taip gerai prisimenu tam tikrus įvykius, lyg rodos, vakar visa tai būtų buvę. Bet nesiruošiu vėl leistis į kažkokius tai prisiminimus. Nėra prasmės.
Vakar supratau, kad einu teisingu keliu į save.
O šiaip. Nežinau. Plaukiu gyvenimo upėj. Rodos, pas mane visai silpnai banguoja. Bet... Visuomet nuo ramybės prie audros prieinama. Visi tai žino.Aš taip pat.

keistenybė. aūū, susisuko galva.

Skani, su meile ir noru pasidaryta kava. Baltas šokoladas, kurio maniau, nemėgstanti, bet visai skanu, ale. Ir dar laimėtas. Yeah, man patinka laimėt. O dar labiau patinka mažos dovanėlės. Kaip dažniausiai, kokie tai saldainiai ar šokoladai. Man patinka įsikišt kur į stalčių ir išsitraukt ypatingomis progomis, arba vaišint ypatingus svečius. Stebuklingai ramiai dabar jaučiuosi. Lyg mano apsiniaukusiam danguj būtų saulelė išlindus.
Peržiūrėjau mylimiausio ir nuostabiausio filmo video, tai taaaip širdelė suspurdėjo, kad maniau, apsiverksiu, arba pradėsiu skraidyt. Tiesiog... Neįmanoma neįsimylėt to filmo.
Ir šiandien visą dieną prisimenu tokį žmogelį, kuris laabai seniai buvo mano gyvenime, ir kuris, tada, buvo pasiryžęs bet ką padaryti dėl manęs. Ir tebūnie dabar jau viskas pamiršta. Ir negražiuoju atsisveikinę. Ir praeinam viens pro kitą, lyg nepažįstami. Bet turbūt nepamiršiu tų žodžių "Palik dar 6 kartus mane, kad vėliau negalėtum palikti." Arba, kai bandė nusakyti mano šypsenas. Arba... Kai kalbėjo, jog apvažiuotų pasaulį vien tam, kad įrodytų kaip myli. Bet, galvoju, aš šiandien visai ne apie tai... O apie "Žinai... Nori, nori... Kai gauni tai, ko nori, tada nebenori." Juokingai skamba, nerišliai, bet, manau, aišku, ką norėjo pasakyt.
Aš nenoriu nebenorėt. Aš noriu norėt labiau ir labiau. Bet noras blėsta. Ir sunku nusakyti kodėl. Galvoje milijonas klaustukų.
Ir šiaip... Nors tai ir nebuvo meilė, bet vis vien, ar kas nors dar galėtų mane taip dievinti, kaip dievino vienas žmogus. Pačiai keista, kaip galiu įrašą skirt tam žmogui.
Žodžiu, esu pasimetusi savo jausmuose, apskritai. Gal nereiktų išsiplėst daugiau.
Žodžiu, su manim negalima diskutuoti apie žmones, nes aš tuoj susinervinu. Kaip, kad dabar. Ot velniava.

...Atlydžiui atėjus atsidurs lauke.

Ar čia man vaidenas, ar tikrai Likimas yr velnių priėdęs? Aišku, nesivaidena.
Pasijuokė iš manęs net šios savaitės horoskopas. Kažkaip, atrodo, kad visuos pakampiuos slepias priminimai kokie. Kitas nė nežino, o ištampo sielą, kad net smaugt pradeda.
Šiandien aš galiu pasakyti, kad žiauriai, o žiauriai pavargau. Nors kėliausi ne taip anksti, kaip visuomet, nors vaikščiojau maždaug kaip dažniausiai, bet jaučiuosi kaip skurudas/škuduras. who cares. Aš nuoširdžiai tikiuos, kad šiandien jaučiu visokius trūkumus ir liūdesius tik šiaip. Tarp kita ko. Nes esu pavargus ir panašiai. Tikiuosi, kad rytoj vėl pabusiu su šypsena, visiems šypsosiuos, dainuosiu ir panašiai. Jei norėsiu tai taip ir bus, juk taip?
Po mano džiaugsmu slepias nepakeliamos problemos. Še, paslaptis. Nori nenori, kažkaip susitapatini su kaukėm, ir užsimiršti viduj, kol palieki vienas. O jau tada...
Galiu paguost save tuo, kad gyvenimas juda, kruta. ir tuoj praeis tas laikotarpis, aš pakelsiu sparnus. ir būsiu laiminga.
Nu tikrai pavargau. einu kavos. Ir.. Išsinert iš tų visų šiandieninių odų, kurios man nemalonios.

mirkt mirkt.

Ir jei kas paklaustų dabar: "-Kaip jauties, fėja?". Nė nesvarstydama atsakyčiau, kad puikiai. Paskendau švelnioje ramybėje šiandien. Buvau išsiilgusi tos rudeniškos, lietingos šilumos namie. Kaip jauku, kaip gera širdy. Ir gimsta tokioj aplinkoj nauji norai, maži siekiai. Jaučiu, kad keičiasi viskas. Bet gi taip visuomet yra. Niekuomet niekas nestovi vietoje. Viskas juda pirmyn, kartu su laiku.
Jaučiuosi rudeniškai įsimylėjusi. Šiandien, įsimylėjusi patį tą jausmą. O gal patį rudenį. Norisi apkabinti mylimus, ir tiesiog jausti juos šalia esant. velniai rautų, dabar tik prasideda geras mano gyvenimo laikotarpis, kad ir kaip kartais, man atrodytų. Naujų jėgų antplūdis verčia labiau tikėt savimi.
Taip ir norisi suktis naujienų sūkury, kol apsvaigs galva.
eheh. Po truputį audžiu mintyse idėjas kai kokias. Nespėsiu nė pastebėt kaip greit prabėgs tie 2 mėnesiai, o tada tai bus.
myliu, bučiuoju ir iki !

atgimiau.

...Ir kažkas atsibudo iš sapno. Tas kažkas, tai aš. Atsibudau savyje. Taip bumt, staiga pabudau ir pašokau. Siela išsiveržė į paviršių. Jaučiuosi, lyg būtų atgimus ta mano pusė, kuri valdė mane prieš 2-3 metus.
Nusprendžiau, dėt širdį ten, kur manau, kad jos reikia. Širdis jaučia, kad užsiimsiu būtent tuo, kuo seniai turėjau užsiimti.
Melancholikas. Pirštas atsuktas į mane.
Suvokimas, kaip man patinka lietuvių kalbos/literatūros pamokos, poezija ir visa kita. Gal ir atradau save.
Grįžinėju prie dalykų, kurie veeežė mane anksčiau.
Einu susileist poezijos dozę. Tampu priklausoma.

sorry.

Aš myliu savo seserį, tikrai... Koks stebuklas yra kava su ja, muzika, ir išsiliejimas. Kur aš eičiau, ką daryčiau skaudant širdžiai?...Likimas atsiuntė man didelę dovaną - Ją. Ir manau, kad tai neturi pabaigos. Draugystė per stipri.
Ir širdį skauda... Atsisveikinus su gera drauge. Apsikabinimas... Ir ilgas žiūrėjimas. Ieškojimas žodžių kišenėj... Ir nesuvokimas, jog atsisveikinam mažiausiai metams (čia geriausiu atveju)... Kažkaip tik dabar suvokiu, kad man skaudu. Lyg vėjo gūsis vėl įsiveržė mano gyveniman ir staiga...Pasitraukė. Palikus mane su pritrenkiančiu žinojimu. Ir aš pasižadėjau... Nors žinau, kad tai sudėtinga kiek.
Apie tai kaip man dabar dėl visko yra skaudu ir pikta...Sunku kalbėti. Ir aš esu pasimetusi. Taip. Tikrai pasimetusi savo jausmuose. Aš tik noriu apsikabint kažką ir nepaleist. Norisi klaust savęs, kodėl negaliu sulaikyt išeinančių?...
Likimas su manim labai nesąžiningas kartais būna. Kažkaip norisi būt mažu vaiku, kuriam rūpi žaislai ir saldainiai. Nebenoriu sapnuoti sapnų, iš kurių, nesinori pabusti. Nebenoriu galvoti apie tai, kas mane skaudina dar labiau. Nebenoriu šitaip beprasmiškai kankintis.
just... come on baby hug me! Please.
o kažkam... tikrai kai kas parašys.

"Aš į Tave
Svajonėmis artėju.
Prabudęs Tu pajaust gali staiga.-
Pasikeitė kažkas... Gal palengvėjo?
Užliejo širdį šilumos švelni banga.

Išdrįsk ištart
Tu garsiai mano vardą,
Juk jį žinai, kartoji sapnuose.
Neabejok,- išties bandyti verta
Išlaisvint ugnį. Ji rusena mintyse."
Atsiprašau, nežinau kieno tai. Tiesiog nuostabūs posmai, kuriuos atradau sesės knygutėj.
AŠ MYLIU TAVE. kvailė. kvailė. kvailė. doooh.

Laumės.

Metallica- Nothing else matters.
Ir tegu nebando nieks aiškint, kad Ruduo neveikia žmogaus. Dar ir kaip veikia. Į minusą išneša. Nors ir norisi pasipriešint, bet neišeina. Norisi tik į depresiją nešančios muzikos, eilėraščių kokių ir šiaip rašyt. Bet ką. Kad tik rašyt.
Nors taip nuostabu buvo eit lietui lyjant ir klausytis Mamontovo "Pavasariniai žiedai". Ir širdutė suspurdėjo. Pavasaris yra nuostabiausias metas. Tai metas, kurį aš dievinu.
O štai Ruduo. Ak, Rudenį bent galima liūdėt, ir niekas už tai neteis...Liūdesiui reikia tiek nedaug... Aišku, pagilinsiu jį. Kitaip nebūčiau aš. Užsidegsiu žvakių, kiek tik turiu. Smilkalų. Dar kokių dainų užsileisiu. Bet gerai jausiuos. Žinau, kad būsiu savo vietoj. Viena namuose. To man ir reik.
Norisi šypsotis dėl Liūdesio. Nemoku to paaiškint. tiesiog šypsotis, kad esu namie viena. ir visa kita. Galiu šįvakar pasiilgt? Galiu. Tų, kurie mano širdy. Einu.

what if God was one of us?

Nesu iš tų žmonių, kuriuos lengva pravirkdyt filmu, daina, ar knyga... O šįryt pravirkau, žiūrėdama televizoriuj kaip dainuoja berniukas. Nesupratau savęs. Tiesiog sugniaužė širdį.
Oh jė. Aš vėl sergu. tai tampa juokinga.
Apskritai, su savimi visiškai nedraugauju. Ir nesuprantu savęs.Jaučiuos kaip apsėsta. Tai pykstu, tai verkiu, tai tiesiog džiaugiuosi. Per dažnai šitai keičiasi. Mane pykina nuo savęs pačios. Nežinau čia juoktis ar ką. Jaučiuos įkalinta. Kažkaip nesavai. Darau kažkokias nesąmones. O ir galvoju nesąmoningai.Gražinkit man mano gyvenimą, ir mane pačią. Pagrobė kažkas mano sielos daleles. O dabar, tenka ieškot ir vėl surinkt į vieną.
Kartais, tikrai atrodo, kad baigiu išprotėt. Nenormalumai.
Norisi paskęst dainoj.
Joan Osbourne - one of us.

Tai buvo viena nuostabiausių dienų gyvenime. Kai šypsena nedingo nuo mano veido. O gaila žinot, kad kažin ar pasikartos tai, nors ir kaip norėtume. Pasirodo, tai ne mūsų valioje.
"O tai milijonu tiki? Juk jo irgi nesi mačius. Tik visi apie jį kalba. Panašiai ir su Dievu."

nes dėdė Ruduo taip pasistengia.

Trenk. Supurtyk. Jei nori, suspradyk mane. Gal pagaliau atsibusčiau. Iš sapno. Mano nuosavo sapno. Kur mano mintys ir norai virsta vaizdiniais. Bent trumpam. Taip. Ir vėl Liūdesio kirminas graužia širdy skylutes. Kaltę, norisi suverst Rudeniui. Juk Ruduo toks savotiškas Liūdesio laikas?... Žinoma, galėtų toks ir nebūti. Galėtų. Bet... Net pati negaliu pasakyti kas man pasidarė. Dieną viskas būna gerai, kartais net labai. Bet atėjus vakarui... Pasineriu į liūdesį. Tokį gilų. Ir vėl. Nes netyčia vėl pajutau, kad delnai pildosi meile. Skaudžia. Arba per tingia. Nors ir kaip stengiuosi aš ją išstumti... Vienąkart netikėtai pavyko. Pavyko išstumt, bet ji kažkodėl sumanė grįžti. Bet gi aš neturiu kur jos dėt. Ką su ja veikt. Kuo labiau stengiuosi ją išstumti, tuo tvirčiau ji įsikimba į mano širdį. Blogiausia tai, kad sėdžiu sudėjus rankas ir nedarau nieko tokio, kad vis dėlto...Turėčiau kur tą meilę padėt. Norėčiau dabar ją išmest į kokį konteinerį.
Žinau tik viena, jog kada nors aš išgysiu. Atsiras vaistų. Vienas iš vaistų - laikas.
kum on. Aš gi turiu būt tam tikras ramstis dabar. Dar savaitę. Tai koks ramstis galiu būt, pati būdama tokios būsenos? Ne. Negaliu.
Viskas gerai, aneee?
Šiandien tiesiog pavargau. Nuo savo jausmo, žmonių, vaikščiojimo.
Labanakt.

pradžia,

Keista, ateini mokyklon ir jauties taip, lyg nebūtum atostogavęs. Viskas pažįstama. Ir nebesijauti toks žalias, kaip prieš metus. Gi dabar Tu jau "savas" ar kitaip tariant "senbuvis". Nors, tiesa, yra ir pakitusių dalykų... Kaip, tarkim, bendravimas su kai kuriais žmonėmis. Toks šaltas, šaltas. Ir man vis primena tai, kas sugadino daugiau nei pusę vasaros. Bet tai jau baigta. Stengiuosi neprisiminti, nors, kai kurios smulkmenos, lyg tyčia išlenda... Ne laiku ir ne vietoj.
Ir ši naktis, kaip tyčia buvo itin kūrybinga man. Ir su vos keliomis valandomis miego. Bet, nepaisant to, vis vien jaučiuosi gerai.
Smagu sutikti kai kuriuos žmones. Jiems nuoširdžiai šypsotis. Ir galų gale, grįžt į gyvenimą. Jau po truputį reiks pratintis prie ritmo. Sutvarkyt gyvenimą. Užpildyt.
O, visgi, šiandien norėčiau, kad kai kas būtų kitaip. Bet juk norėti niekas nedraudžia, ar ne? :)
Tai tiek naujienų iš mano fronto.
Whitesnake - Is this love.

my heart goes boum boum boum.

O šią akimirką... Sėdžiu ir mąstau sau, kad esu išsiurbta. Jaučiuosi tuščia. Ir, žinau, tai nuskambės juokingai, bet... Bet tas tuštumas slegia. Viskas atrodo labai netikra ir nenuoširdu...Iš mano pusės. Sunku pasakyti kodėl taip yra, bet...Na nerandu savo vietos. Nes nežinau kur jos ieškoti turbūt. Jaučiu labai didelį nuobodulį. Gyvenimo nuobodulį. Arba aš užsisėdėjau vienoj vietoj savo gyvenime, arba... Arba aš per daug mąstau ir nežinau ko noriu.
Taip norėjau užversti vieną savo gyvenimo puslapį. Ir kai galiausiai pavyko... Jaučiuosi ištuštėjus ir, rodos, net pati norėčiau vėl jį kaip nors atplėšti. Ir pati nežinau kodėl taip.
Jaučiuos, lyg gavus smūgį į širdį. Tokį smūgį, kuris atima kvapą...Įkvėpk mane naujam gyvenimui, mano angele sarge. :)
Truputį tragikomedija dabar. Noris ir juoktis ir verkt vienu metu.

raudonai balta.

Ką aš galiu pasakyt. Visuomet smagu sutikt naujus žmones. O jei dar gimines. Gražūs žmonės. Labai gražus berniukas. Kuris, rodos, mano antros kartos pusbrolis. Galiu pasigirt, gavau saldainių dėžutę :D. Ohoo. Nieko negaliu padaryt, man tokie dalykai visuomet malonūs. :) Ir gyvenimas tampa saldesnis :))
Ryt, visgi, vykstu į koncertą! Yeah! Džiūgauju, nežinia kodėl. Tiesiog tikiuos, kad bus gerai viskas. Juk neseniai bene svajojau apie kažką tokio.
Šiandien spėjau ir pasibjaurėt vienu žmogum. Nors, kas sakė, kad ir pirmasis įspūdis buvo geras? Tik geresnis.Tiesą sakant, jau nesulaukiu dienos kai tas žmogus išvyks. Tik čia... Visai kita istorija.
Jaučiuosi gerai. Net per daug gerai. Kietai gyvenu ir tiek. Kartais net jaučiuosi, lyg naujai atgimus. Ir mano norai pradėjo pildytis taip staiga... Apie vieną tokį didelį norą, neseniai pati mama užsiminė. Ir, kiek supratau, tą norą ruošiasi išpildyt. Ak, kai pagalvoju, net širdis suspurda. Bet, kita vertus, gal per lengvai galiu gauti tai, apie ką svajoju. Gal mano svajonės pernelyg paprastos? Nors, žinoma, iš kurios pusės pažvelgsi į tai.
Mano smegenys pagaliau prašviesėjo. Jokių meilių nemeilių. Tai yra visai bereikalingas šlamštas, jei atvirai. Ir išgirstu galvoj klausimą: "Ha ha. Kas prabilo?!" Taip, pripažįstu, esu iš tų, kurios gali greit įsimylėt, kurios paskęsta meilėse ir panašiai. Bet po nevykusių bandymų tik ir galvoju: Kam iš viso to reikia?. Taip, taip... Daug gražių akimirkų ir blah blah blah. Bet kas iš to, jei paskui seka ašaros ir bereikalingi nervai?. Bandysiu būt tik draugė vaikinams, kurie pasitaikys mano kely. Laikas pailsėt nuo meilių seilių. Paauglystė toli gražu susideda ne tik iš to. Manau, man meilių, bent kol kas, jau pakaks. Ir dabar linksmai sau laisva gyvenu. Brr. Net nupurto prisiminus kai ką. Nebenoriu tokių nesąmonių. Viskas. Baigiau.
Geriau papasakokit, kaip gyvenat jūs? ;)

gerai, juokingiausia tai tas maišelis už manęs. : DDD. pamiršau. bet nesvarbu.

kartais tikrai nesugalvoju pavadinimo.

Na, šiandien tokių nuotaikų, kaip vakar, tikrai nelikę. Dabar esu pasiruošimo būsenoj. Ir su mintim "Kaip ten bus?". Šiandien turėčiau susipažint su giminėmis, kurių nesu gyvenime mačius. Bet esu toks žmogus, kuriam tai įdomu. Tik viena tokia mažutė smulkmena...Atvažiuos svečių ir iš Rusijos. (Agnė suploja rankomis) O, kadangi aš taip "gerai" moku rusiškai, tai... :D Gerai... Dabar galbūt neapšaukčiau išgirdus klausimą: "O tai ko nesimokai?" Dabar truputį pagalvojau, kad gal reikalinga tokiais atvejais ta rusų kalba... bet man ji taip nepatinka! Manau, bus daug juoko, ir kaip visada, mano susimėtymo šįvakar :DDD kai ko paklaus, o aš pasimesiu, nes nesuprasiu, arba nežinosiu ką atsakyt :DDDDDDD Viešai iš savęs pasijuokiau. Jėga. :D
Šiandien viskas turi išaiškėt dėl rytojaus. Truputį nemalonu, kai žinau, jog nuo manęs, galima sakyt, priklauso ir kitas žmogus. Tai tikiuosi, jog viskas bus gerai. Ir ryt Agnė galės headbang'inti ir bus išpildytas vienas iš tikslų.
Tai va tiek naujienų.
Ai dar.... Tyliai išduosiu paslaptį. Laukiu rugsėjo pradžios. :> Tik dar nerašysiu kodėl.

su šypsena.

Atėjau čia, kad plačiai plačiai nusišypsočiau. Bet kam, kas paskaitys šitą įrašą, dovanoju nuoširdžią šypseną. :) Juk tai nieko nekainuoja, o šypsotis yra be galo smagu.
Taip, mano nuotaika dabar yra neapsakomai pakili. Galbūt net atrodau beprotiškai. Sėdžiu viena kambaryje, balsu rašau, šypsausi, krykštauju. Tiesiog esu be visiškai jokių kaukių. Tikrai nuoširdžiai laiminga. O kodėl? Nežinau. Širdis nujaučia kažką gero. Nors ne. Gi kiekviena diena yra graži ir su daug gerų smulkmenų. Ir aš tai žinau, nors kartais, ir atrodo kitaip. Bet man gera gyvent. Be galo gera. Nes žinau, kad gyvenimas kupinas staigmenų.
Žodžiu, mielieji mano, šypsokitės! Padovanokit man ir šiaip pasauliui.. Nesvarbu kam, iš tiesų, nors ir sienai šypseną. Nuoširdžią šypseną.
Aš tokia laiminga!

////

Super! 10 balų! Su mama susipykau šiąnakt. Ne šiaip sau. Šįkart mes nekalbam po viso to. Prigąsdino, aš tik pasijuokiau. Mums apskritai sudėtinga būt po vienu stogu, nes tarp mūsų bene visą laiką jaučiasi įtampa. Žodis ne taip, tai jau bus barnis. O mes jei pykstamės, tai itin garsiai ir stipriai. Tai štai. jei ir nesusitaikytume, manau į koncertą vis vien varysiu. Nors ir su savo varganais sutaupytais pinigais.Bet net nežadu parodyt, kad mane įbaugino.
Tikrai nervai nebelaiko dėl visų tų nesąmonių, kurių, su kiekviena nauja diena vis daugiau.
Žodžiu, kaip rugpjūčio pabaiga taip mano nervai tampomi.
ir dar. pasirodo, aš beprotė. depresijos auka :D tai mane juokina, daugiau nieko. arba ne. dar geresnis: "Tavo pasaulis juoooodas" :D
ir žodžiu, prasideda lindimai prie manęs. Ir visgi, aš laimiu.
aš pikta ir nervinga ir dar besišypsanti. nežinau kaip tai siejasi, bet, matyt, man išeina.
dabar man reik mano muzikos terapijos, bet kaip tyčia, velniai žino kur yra mano mp3. Žodžiu, faaaina.

prieš bangas.

Baigus žiūrėti filmą, supratau: per stipri meilė pražudo. Ką tik žiūrėtas filmas mane, tikrąja to žodžio prasme, sukrėtė. Aš netekau žado. Tikrai, sėdžiu, ir negaliu atsigauti. Sunku ir patikėti, kaip filmas gali šitaip paveikti žmogų. Vos nepradėjau rėkti kaip tame filme. tiek betrūko.
Na, filmas vadinasi "Prieš bangas".
Štai filmo aprašymas:
Filmo herojė Bes (Emily Watson už šį vaidmenį apdovanota Europos kino ir televizijos akademijos "Feliksu") nori išgelbėti savo nepagydomai sergantį vyrą Janą. Ji kalbasi su Dievu ir mano, kad juos nuodėmės ir gėdinga mirtis išpirks jo gyvybę. Stebuklas įvyksta. Janas pasveiksta. Bes kūną pasitinka danguje skambantys varpai.

Įdomios sąsajos su Evangelija, savitas, netikėtas stilius. Filmas apdovanotas Kanų festivalio Specialiuoju žiuri prizu.

Šio filmo dėka į mėgstamų aktorių sąrašą galiu drąsiai įtraukti Emily Watson. Mano nuomone, ji tikrai gera aktorė. Ypač šiame filme paliko įspūdį kaip reikiant.





Vis dar esu keistoje būsenoje. Pačiai sunku susivokti aplinkoje dabar. Arba filmas mane pernelyg paveikė, arba nežinau net...
Jaučiuosi pavargusi. Nebuvo galimybės gerai išsimiegoti. tad šiąnakt svajoju tiesiog apie gerą miegą.
Tebūnie, labanakt.

'Cause we'll still be dancing at the end of time.

pirmiausia. Saulius Mykolaitis-Nemiga. Taip, aplankė kažkokia švelnuma širdį.
01:42.
Kaip dažniausiai, man naktį norisi rašyti. Norisi išlieti mintis, kurių, rodos, tiek daug prisikaupia kažkur, galvos kampučiuose (nuo kada daugmaž apvalus daiktas turi kampus?).
Šiandien suvokiau, kad neturiu kuo skųstis. Ne, meluoju. Turiu, bet nesiskundžiu. Bent ne dabar. Nes noriu būti laiminga, nenoriu sau trukdyt tokia būt pagaliau.
negalėjau nepasakyt, kad dabar klausaus Elvio Preslio -Please don't stop loving me. Ištirpstu visa. Visut visutėlė.
Nesijaudinu jog vasara baigias. Iš dalies, jau per daug tos laisvės. Norisi vėl geriau apie ją svajot. Gi kol neturi, tol trokšti ir svajoji, kai gauni nebe taip vertini. Ir su vasara šiek tiek panašiai.
Nors, šiaip, net nežinau iš kur pas mane atsirado tas pozityvus nusiteikimas. net keista.
Kažin, kur aš vieną dieną dėsiuos su savo tais eilėraščiais, kuriuos sunku suvokt? Kurie, man pačiai atrodo tokie beprasmiai ir kvaili. Matyt, reik vėl "pokalbio" su žmogumi, kuris mano tais reikaliukais domisi ir gali patarti. ko man ir reiktų. Bet esu baisiai bjauraus charakterio. Mat, turiu jausti tinkamą laiką, kad galėčiau nusiųst. Negaliu tiesiog imt, parašyt ir siųst. Ne, aš turiu spyriotis pirmiausia ir tik po daugelio bandymų mane prikalbint, pagaliau nusiųst kokią vieną senieną. Kažkaip kvailai elgiuosi.
Apskritai, pasimetu savyje dažnai. Savo koridoriuose, kurie labai jau tamsūs ir panašūs į labirintus. ir ką daryt, man tokiai, kuri visiškai nežino ko nori?
Šypsotis ir stengtis gyvent šia akimirka. Va, ko man reik!
01:57. O laikas bėga greit. Ir bebėgdamas nusineša labai daug ką.Nešasi mano gyvenimo trupinius. Man palieka tik dulkes, kurias mes vadiname prisiminimais. Nors, kartais, pagalvoju, kad galėtų nusinešt ir juos. Jei jau išsineša, tai tegu tai daro švariau. Ne visos dulkės džiugina. O ir apskritai, aš dulkėms alergiška.
ne, vis dėlto, palieku su savo mylimaisiais Whitesnake-Judgement day. Nuostabi daina. Ypatinga. Ši daina tiesiog virpina visą mano kūną.

Serganti, bet besišypsanti.

Va. Netgi vasarą sugebėjau susirgt. 38 temperatūros. Galva plyšte plyšta. Negaliu nieko nuryt gerklę skauda... amm, ir dar sloga, žinoma. Tai vat. smagumėlis tikras. ir šiaip esu superduperextrapextra jautri. Vos kas tai arba apsiašaroju (nes žiauriai akis skauda dar.), arba pradedu šaukt, rėkt ant visų. Kartu ir norisi švelnumo ar rūpesčio. Nuoooriu meilės, kitaip tariant.
O dabar pagalvojau, kad be draugų kažin ar galėčiau išgyvent. Bent be pačios geriausios draugės/sesers, kuri vos tik man grįžus, mane aplanke. Ir dar sugebėjo atnešt medaus bei apelsinų. Koks rūpestis. ak, buvau maloniai nustebusi ir pasimetusi. Tikrai nesitikėjau. Apskritai, šis žmogus visada mane palaiko, padeda, nustebina ir džiugina.
Juokinga. Aš svajoju apie naujus kerzus, o sesė svajoja apie aukštakulnius. Keista, rodos. Bet kas man darbo? Tiesą sakant, man nerūpi koks žmogus yra šalia manęs, man svarbu, kad su juo jausčiausi gerai :)
Pasiūlymas kitai vasarai. Žinoma, tiesiog pakibęs ore, bet vis vien negaliu visiškai pamiršti to. Vis pamąstau apie visus už ir prieš. kas be ko, šitai dar bus apsvarstyta milijoną kartų. Bet tyliai net tai suteikia sparnus. Žinot kodėl? Ogi todėl, kad jaučiuosi reikalinga žmogui, su kuriuo galimybė susitikti būna maždaug viena metuose. Bet su tuo žmogumi turiu daugybę smagių prisiminimų iš anksčiau. Ir..Ir, rodos, nė nebūčiau pagalvojus, kad vis dar esu tam žmogui kažkas daugiau nei pažįstama. Na taip, juk buvo pažadėta, jog draugystė išliks, ir jokie atstumai ir visa kita tam nesutrukdys, bet... Na, pirmiausia laukia susitikimas ir maža išvyka kartu, o kas bus paskui... Parodys laikas.
Šiaip. Vat. galiu pasakyt, jog mane apsupo labai nerealūs žmonės. Grynai prie širdies dedami. Jaučiuosi dabar labai laiminga, nors ir serganti. Bet noriu visus karštai apkabinti ir išbučiuoti! :>
pakaks šiam kartui. o dabar visi draugiškai palinkėkit man greičiau pasveikt. ;DDD Juokauju.



O čia šiaip sena nuotrauka. Iš laikų, kai stebėdavau saulėtekius. Nusistatydavau žadintuvą ir keldavausi labai anksti vien tam, kad pamatyti tokį grožį... Aplankydavo toks jausmas, kad aš valdau rytą. ak, sunku apsakyti.

tyla.

Alice Cooper - Poison.
Ši daina labai tinka man dabar. Tie žodžiai ir visa kita.
"Ji nuoširdžiai nori Tave apsaugoti" Keista, bet tikiu. Nežinau kodėl, tiesiog. Kaip ir kažkodėl nuoširdžiai pasidžiaugiau vienu "galbūt". Ko pati iš savęs tikrai nesitikėjau. Tik... Tik nežinau ar lengva mane nuo to apsaugoti. Ypač tokiu metu, kai esu pasimetusi. Ir šiaip nelabai kokie reikalai kai kurie.. Bet stengiuosi apie tai negalvoti, ir todėl šiandien šypsausi.
gauti bučinį gali reikšti malonų vizitą ir laimę meilėje.- štai ką reiškia mano sapnas šios nakties. Visai smagu. Nors, nežinau, ar tikiu sapnininku. Kartais pagalvoju, kad sapnai mums tikrai kažką nori pranešti, duoda ženklą, bet asmenišką, o ne būtinai tai reiškia, ką rašo sapnininkas...
Vat. 3 gan viliojantys pasiūlymai laukia. Vienas šiam šeštadieniui. Kitas kitam šeštadieniui, o dar kitas rugsėjo pradžiai. Vo kūū ;D šitie dalykai verčia šypsotis, nori to ar ne. O ir turiu ko laukt. Su jauduliuku net. Tikiuosi, kad viskas pavyks ir būsiu laimingas padaras. :p
Na aišku, šlykštu, dėl šiokių tokių naujienų. Bet nieko, tikiuos, tą tuoj pamiršiu ir toliau sau įdomiai gyvensiu. Nes, kaip matau, gyvenimas krypsta įdomia ir nauja linkme. Jaučiu, kaip viskas keičiasi. Na taip, keičiasi ne tik žmonės mano aplinkoje ir santykiai su jais, bet ir aš kartu keičiuosi kažkaip.
O Dieve. Paslaptys pradeda mane slėgti. Ne tik manosios, bet ir kitų žmonių. Laikau viską. Laikau tikrai. Beeeet. Kažkaip pasimečiau tarp paslapčių, Kartais net naktimis sapnuoju tas paslaptis. Noriu kai ką ir užmiršti. daugiau nieko.
Žoodžiu, išsigandau šito savo įrašo net. baigsiu jau. Reik mintis sudėliot. Ir normaliai pakalbėt dar su vienu žmogum. that's all.
00:36
Pink Floyd - High Hopes.


Ok. Agnė verkia. tiesa tokia.

please, kill me.

Pastarasias dvi dienas vėl esu įstumta ar pati įsistūmus (velniai čia žino) į emocinę duobę. Tokią žiaurią. Kai ašaroji eidamas gatvėj. Kas yra šlykščiausia/skysčiausia/blogiausia. Nebegaliu tverti. Viskas tikrai tikrai mane UŽKNISO.Visiškai. Pavargau. Šiandien norėjau kažką suspadryt, išdaužt parduotuvės langą ar šiaip ką itin blogo padaryt. Per daug problemų ir pykčio many. Neišsakyto net. Bijau prabilti. Tyliu. O turiu tiek daug pasakyti..Tiek daug. Visa tai man taip pabodo. Va. Net parašyt nieko normaliai nesugebu. ai.
"Jei nieks Tavęs neatpažins ir tikrai nesisveikins, Tu Kvazimodas ;D" nors nejuokinga, iš tikro.
Kaip man jaustis kai kažkoks senis mane paima už rankos ir pamerkia akį? Ką? Kaip jaustis? Šlykščiai.va.
Ai žodžiu. Visi reikalai suknisti ir viskas. Nieko gero nėra. Ai, nors ne. bent su draugais viskas, rodos, gerai. su nė vienu žmogum nesusipykau. bent tai. bet tai neguodžia.
Atlėkiau pasiguost. gaila, neturiu ką gero labai jau parašyt... Turiu gal, bet, deja, ne tas galvoj visai.

paprasti mažmožiai.

Galva audžia mintį, kad man reiktų tam tikro atokvėpio. Kad reikia gamtos ir knygos draugijos. Kad mylima močiutė manęs pasiilgo, kad reiktų Ją aplankyti... Be to, gamta mane ir įkvepia. Gamta yra manoji slaptoji Mūza... Padovanoja gražių minčių, kurias retkarčiais susagstau į eilėraštį. O kartais gaunasi tiesiog pavienės eilutės... bet, rodos, labai daug pasakančios.
Širdis šaukia, kad šiandien man reik gamtos ir mylimų žmonių. Bent parai atitrūkti nuo miesto, interneto ir kartais aplankančios vienatvės. Ten, nors ir sėdžiu viena, nes visi su savo darbais išsilakstę kas kur... Ten aš nesijaučiu vieniša. Ten aš jaučiuosi saugi, mylima ir globojama. Kaip džiaugiuosi, kad išmokau tai suprasti ir vertinti.
Dar, galbūt išdrįsiu šiąnakt išsliūkinti laukan ir žiūrėt kaip mieste užsidega šviesos. O! Galbūt dar ir Saulę pasitiksiu, kaip anksčiau. Ak, būtų gerai, jei visa tai man pavyktų. Einu krautis daiktų, ir su vėjeliu! Jaučiuos laiminga kaip mažas vaikas. Tiesiog trykštu laime, dėl tokio paprasto dalyko. :)))
Tai Čiao.



Kaip Jums ši nuotrauka? Man ji kažkodėl labai patinka. :> Tik dar... Minties Jai neišaudžiau. Kažkas, žinoma, turbūt su laiku susiję.

gyvenimo vynas.

Klausom AC/DC. Dievukai. Seni geri Dievukai. Ačiū, besivaidenantis mano sapnuose, kad padovanojai Jų cd. Tai buvo viena iš geriausių dovanų, kokią esu gavusi.
Valgau ale ekologišką jogurtą su mėlynėmis. Labai skanu. Nepamenu, kada pirkau jogurtą. Juokinga, bet rimtai, seniai...
Sapnų fronte tas pats asmuo, kuris vaidenosi praeitą naktį. Ir kažin ką tai galėtų reikšti? mhm...
Beveik visą dieną ant kojų. Ryte "crazy day" šūdas gavos ir viskas. Tikėjausi kažko kito, bet nieko... Viskas pasibaigė maximoj perkant gert (kaip visada, šerbeto NĖRA, kai man to taip norisi). Po to šiaip pasisėdėjimas, pašnekesiai apie šį bei tą. Žinau, aš žiauri, sakau, netikiu Dievu ir bažnyčia, sėdėdama prie bažnyčios ir dar vykstant laidotuvėms. Tokia jau aš.
Nupirkau senų laikų knygutę vienam žmogui. :> Buvau skolinga, tai štai.
Va, gyvenu ir po truputį gurkšnoju savo gyvenimo vyną. Kartais tas vynas skanus, kartais nelabai. Nors, pastaruoju metu, gyvenimo vynas itin skanus... nauji žmonės, naujos emocijos, laiko patikrinti žmonės ir vis rodantys naujas savo puses. įdomu gyvent. Ir apskritai, aš laiminga! aha!. :p
Dar, žinot... be galo dievinu Vėją. Tokį švelnų vasaros Vėją, kai pajaučiu Jį. Užmerkiu akis ir leidžiu mane apkabinti. Ak, kaip gera kai plaukai plaikstos vėjyje.
Ir... Kada nors aš tikrai turėsiu motociklą!!!!

dream.

Esu pasimetusi. Sumišusi. Net nežinau. Pyktis maišosi su sumaištim širdy. kažkaip... Pyktis vienas iš tų jausmų, kurio suvaldyti nepajėgiu. Jau kai apsigyvena many, taip lengvai jo neišstumsi...
Sapnavau keistą sapną. Sapną, kuris niekaip nepasišalina iš mano minčių. Ak, ko Tu, dalis iš mano praeities, man vaideniesi sapnuose? Viskas tap realu. Paprasta naktis. Realus žmogus. Suprantamas klausimas. Jau 1,5 metų nejaustas artumas. Sudėtinga pamiršti tokį sapną. Jis pažadino kažką mano širdyje. Lyg koks vėjo gūsis pakėlė tuos pelenus ir nešioja many. Nesuvokiu, kam to reikia. Sapnai kartais tikrai gali užvaldyti mintis ir priverst apie tai galvoti.

monster.

Be 10 minučių dešimt. O aš štai geriu kavą. Nakties vaikas esu, gi sakiau.
Gerai, ausyse:
Garbage - Why do you love me. Kieta daina. Man patinka.
Tiesą sakant, nežinau ką rašyti. Galėčiau rašyti apie tai, kad pagaliau baigiu "Amerikietę mergaitę", apie naminę picą, apie susipykimą, apie vienumą... Velnias žino. Būtų apie ką rašyt, bet tai taip beprasmiškai atrodo. Ir šiaip. Nežinau. Pilka diena šiandien. Nes aš kažko neišsimiegojus. Ir markstaus visą dieną. Nors, buvo ir juoko, tik nepamenu kodėl. Dėl Prancūzijos? A, taip. Šiandien pasvajojau garsiai apie Prancūziją. Apie tai irgi nerašysiu.
Šiaip. Tarkim, atėjau patylėt čia. :D Kažkaip juokinga. Neturiu ką parašyt, bet noriu. ajajaj. bėda.
3 Doors Down - It's not my time. Kodėl jų muzika man niekaip nepabosta? Ir vis atgaivina kažką mano viduj?
Ai, prisiminiau vieną juokingą pokalbį iš šiandien.
- Nu ką, jau tuoj į mokyklą, vėl vargt...
- Mhm...
- Tu jau stosi kur ar dar į mokyklą eini?
- Į dešimtą klasę eisiu.
- Aaaai, aš jau galvojau, kad 12 baigei. Vis eini ir eini į tą mokyklą.
:DDDDD Kaimynai kartais būna tokie keisti.
Vėl zombiškai jaučiuosi.
Palieku su:
Cat Stevens- Wild World. Tokia bene legendinė daina. Taip pat kažką atgaivinanti mano sieloje. Tik ką... Sunku pasakyti. Kažką seno ir jau kuris laikas nebejaučiamo.


O čia branginamas kampas.
22:15.

Let's twist again.

Come ooon, let's twist again.
Paskendusi šiandien 60's, 70's, 80's muzikoj. Skauda širdį. Skauda, nes gimiau per vėlai. Ak, įsivaizduoju save mirštančią dėl Preslio, tarp tų gerbėjų, cypiančių. Arba šokt twist'ą. Kaip nusotabu būtų. Su tom suknelėm. Įsivaizduoju save gerą mergaitę su suknele... Mane įsimylėtų koks kietas berniukas su Preslio šukuosena, odine striuke, ir motociklu. ak, ak, ak. Galiu tik padejuoti, nes, deja, gimiau visai ne tuo laiku... Dabar galiu džiaugtis galimybe pasiklausyt senos geros muzikos ir šokt su drauge.
O nuo headbang'inimo truputį skauda kaklą. Jau kai pradedu headbang'int tai kaklui šakės. Bet nu taip gera įsijaust. Būčiau galėjus, būčiau šokinėjus visą vakarą. Bet, deja, draugės šuo pradėjo loti ir pult mane. Mat nepatiko, jam, kad per daug įsijaučiau. Haha.
O einant namo klausiaus "Atika- Išsilavinus kalė", žiūrėjau į žvaigždėtą ir debesuotą nakties dangų, ir tyliai dainavau. Einu viena, dainuoju, linguoju, šypsausi. Bet kam tai rūpi? Manau, jau seniai aplinkui gyvenantys mane laiko keistu padaru, bet svarbu, kad man pačiai gerai. :P
O dabar būtų neblogai dar paskaityt ir išgert kokios arbatos. Jauku širdy. :)

O čia popierinis bučkis tam įsivaizduojamam kietuoliui, Preslio šukuosena, odine striuke ir turinčiam motociklą. :*

Happy.

Siūlytojas į pajūrį vakar taip ir neatstojo... Nesvarbu, kad tvirtinau, jog tikrai nevažiuosiu ir turiu neva kitą pasiūlymą, jis vis vien mane bandė priverst sutikt. Deja. Jis toks įžūlus, kad net siūlė susitikti 12h nakties. Parodė savo intelekto lygį kalbėdamas: "Tu girta" (yeah, gėriau kakavos su pienu. nuo jos apgirtėjama, pasirodo) "A bbž kaip čia bus" (galiausiai pokalbis baigėsi šitaip.) Šiaip ar taip, nuoširdžiai tikiuosi, kad jo atsikračiau.
"Aš toks vienas" Buvo visai nieko renginukas. Asmeniškai man, tai tikrai patiko. Tas lakstymas, pats organizacinis darbas gana įdomus. Ir apskritai, supratau, kad teatras man tikrai daug duoda. Sutinku daug gražių ir draugiškų žmonių, plečiasi žinomų/pažįstamų žmonių ratas. Daug emocijų, prisiminimų. Tikrai negalėčiau ramia širdimi viso to mesti. Tas buvimas ne prie žiūrovų, bet prie organizatorių ir atlikėjų, irgi kažką duoda. Ir šiaip čia reiktų daryt galbūt net atskirą įrašą. "Ką man duoda teatras", bet, kada vėliau...
Dar geresnio kas? Valgiau tiramisu ledų (aaa, skanūs.:>), pareidama namo (o iš šventės grįžau daug anksčiau, negu reikėjo, tiesiog galbūt vėliau nebūtų buvę su kuo grįžt.) klausiaus "Cowboys from hell" ir norėjau, tiesiog eidama viena kratyt galvą. Beeet, užteko ir to, kad tiesiog šypsojausi. Labai labai plačiai.
O šiandien norėčiau pažaist kokių kompiuterinių žaidimų. Oooo simsai! Jei neįsirašys, nusišausiu. Aš jų žiauuriai pasiilgau. O jei kas, šiaip pasitenkinsiu kokiu. :> labai seniai bežaidžiau.
ok, that's all.

"gal rytoj į pajūrį?"

Kava. Atika. Mintys apie artėjančią dieną. Štai koks rytas.
Vienas gurkšnis kavos - viena nauja mintis.
Tuoj renginio marškinėliai mane papuoš... "Aš toks vienas" bus. Na taip, aš tokia viena. ahaha...
Juokas ima iš "turiu pasiūlymą rytojui" tada "kokį?" galiausiai "nuvažiuot į pajūrį". šaunumėlis. aš į pajūrį su nepažistamu. Nu kam tas rūpi, ane? ir varau. ha! tikrai ne. Gaila. Kad patikimas ir pažįstamas žmogus pasiūlytų turbūt lėkčiau, o dabar... Ir visuomet aš traukiu keistuolius. Tai vienas naktį ledų siūlo, tai kitas į pajūrį važiuot. Juokinga. Kartais tikrai norisi nuotykių ar kažko tokio neplanuoto ir kreizi, bet tik ne šitaip. bet vis tiek smagu. Pasiūlymai plaukia iš visų pusių, tik spėk rinktis, arba atsisakyt.
Vat. Taip gyvena fėja. Pėdinu po truputį ruoštis. Laukia sunki diena.
Juokingas tas siūlytojas prie jūros, vis dėlto. draugas, draugo mašina, aš dar draugę pasiimu. ūlala kaip patikima. :D neriu stačia galva į tokį nuotykį. yeah, yeah, dream on. :DDD

o man gerai vis vien.

Vyriški kvepalai ant mano delno. Ak, tas malonus kvapas, sukeliantis tiek jausmų...
Žvaigždės, kurias norisi, kartais surinkt ir uždaryt stiklainyje, kad galėčiau grožėtis ir grožėtis...
Žingsniai, kurie girdimi naktį, aidi tyloje ir tamsoje.
Žiogų muzika, pritarianti Ozzy Osbourne mano grotuve.
Keistos mintys.

Ir visa tai tik dalis šios dienos. Savotiškos dienos. Viskas gerai. Nepaisant kai kurių nemalonių smulkmenų, kurias ir užmiršau. va. :)

bučkis gyvenimui. :)

Vos išvarvėjus vidurnakčiui mano laikrody... Supratau, kad gailiuosi, jog tai nėra stebuklingas metas. Jog tai nesukelia man jausmo. Vidurnakčio jausmo. Vidurnaktis turėtų būt laikas stebuklams. Bet to nejaučiu. Jaučiu tik tai, jog esu nakties dukra. Dienomis aš nesijaučiu savimi, dienomis aš išskrendu. O naktį tikroji aš sugrįžtu. Ir man tada gera gyvent. Taip gera, kad kartais net norisi laipiot tamsiomis sienomis.

~.~

O diena prabėgo kosmiška. Žmonės, žmonės, žmonės. Net darželio draugas mane prisimena. Juokinga. bet smagu. Šiaip neva naujos pažintys. Rytojui pasiūlymų: 3. Vieno iškart atsisakiau. Liko 2. spėsiu abu galbūt įgyvendint.
Vakar, beklausydama kitų deklamuojamų eilėraščių (per televizorių. rodė "Poezijos Pavasris" kartojimą, atrodo) pakilau ligi debesų ir supratau, kad mano gyvenimas galėtų būt susijęs su lietuvių kalba. Tai atgaivina mano sielą. Parašiau eilėraštį ir perskaičiau savo senuosius. galiu tyliai pasakyt? Bet niekam, niekam nesakysit? :D Vakar man mano pačios eilėraščiai visai patiko :))
Ką šiąnakt užuodžiu? Užuodžiu artėjantį atsisveikinimą, man gaila vieno žmogaus. Gavo laimę tokiam trumpam terminui ir teks atsisveikint... Ak, pažadu tą žmogų apkabint, jei matysiu kenčiantį dėl to...
Užuodžiu... Darbus. Bus darbo daug visur. Ir jau noriu to. Užteks čia atostogaut. :>
O ką jaučiu?
Jaučiu kažką švelnaus. negalėčiau pasakyti kas tai... Tiesiog susimaišė daug įvairių jausmų. Ar myliu ką? Aišku, myliu. Myliu gyvenimą ir taip toliau... smail.

tralala

Kaip blogai kai mama turi laisvą dieną. Nes tai lygu garsiai muzikai, kurios aš negaliu pakęsti.
Netyčia prisiminiau ką tik "Tu, sakyk man tu..." aaaaaha. Dar kietą taksistą. Ir šiaip tą dieną, kuri buvo seniai... Sunku pasakyti ko ją prisiminiau. Bet buvo labai įdomi diena. hmmm.
Esu visai nekaip nusiteikusi, noriu miego ir šiaip skauda visą kūną, ahahah. nemalonu. tai kas belieka krimst riešutų duoną. ir amerikietę mergaitę po to vėl krimsiu. ha.
Sapnuojas keisti sapnai, kurių konkrečiai nė neprisimenu. Naktinėju su knygomis, kava, artimu žmogum, muzika, pokalbiais, ledais... Ir tik paryčiais susitinku su miegu. Galvoju, kad įsimins ir šis laikas, nes jis savotiškai įdomus. Ir kitoks. O tai yra svarbu.
O dabar miego noriu. Beeet, tikriausiai eisiu iki parduotuvės, kai ko nusipirkt, galbūt.
o nuotrauka mano lentynoj labai jau... miela?. Kaip juokinga dabar į ją žiūrėt kažkodėl. bet dovana yra dovana. :))
koks neprasmingas įrašas, nervina. bet nesirašo visai. ir šiaip...
Labanakt.

"Dangus tuoj verks...Ir aš kartu"

"Viskas, kas buvo taip atvira, vėl tampa uždaru pasauliu."
Plumpt. Plumpt. Plumpt.
Reikia džiaugtis galbūt, kad bent kažkuomet, gal ir neseniai, kai kas buvo skirta man. Tik man ir niekam daugiau. Savaime suprantama, tuo džiaugtis sunku. Bet tenka :))
Klausau "Saldi. Juoda. Naktis" Ir išgyvenu kažką... Kažką ką išgyvenau pirmą kartą išgirdusi šią dainą. Tada visas pasaulis aplinkui išnyko. Likau tik aš ir mano jausmas to laiko. atrodo, tai buvo taip seniai, bet vėl tai jaučiu. Jaučiu kaip kūnu teka jausmų srovės. Skaudinu save labailabailabai. Vien todėl, nes knaisiojuos ten tarp pelenų, ko nederėtų daryti. Neskaudėtų taip, jei pati to nedaryčiau. Neskaudinčiau savęs.
Ak, nebegaliu kalbėti, turiu rengtis, kažkas nori verkti, kažką reik guosti, su kažkuo tiesiog reikia pabūti.
ir... už kaukes nedrįskit kas nors manęs kaltinti.

..EI, KUR DINGO TAVO ŠILUMA? AŠ TAIP NORIU VĖL PAJUSTI JĄ. AŠ ATEISIU PAS TAVE, TYLIAI LAUKSIU TAVO ŽVILGSNIO...MANO LAIMĖ TAIP ARTI..... MYLĖT TAVE TAIP BEPROTIŠKA IR KEISTA. MYLĖT TAVE...

VELNIOP. kodėl turiu kažką slėpti? pabodo. o dabar dingstu iš čia.

Pala, pala...
KAIP PABĖGTI NUO SAVĘS... UŽSIMERKT IR NEMATYT...?
aaaaaa. :/
Žinau, kvaila.

Listen to your heart.

Elvis Presley - Fever. Nebloga daina, tik... Ji primena teatrą ir renginius.
O dabar.
3 Doors Down - Kiss me.
Galim pradėt.
Nežinau kaip jaučiuosi. Keista, tiesa? Pačiam nežinoti ką jauti. Bet aš... Aš nežinau. Jaučiu daug jausmų viduj ir tokių skirtingų... Tai, galiausiai gal tiktų pasakyti taip: viduje jaučiu sumaištį.
Ko taip nelaukiau, buvo, palyginus, visai švelnu. Galvojau, kad susiplėšysiu. Galvojau krisiu iš ramybės dangaus į žemę su trenksmu. O dabar... Dabar viso labo nusileidau ant minkšto ir švelnaus debesėlio. Ir nuo širdies nusirito sunkus sunkus akmuo... Dabar aš jau laisva. Nebesu supančiota tos istorijos. Dabar galiu kvėpuoti grynu ir tyru oru.
Kiss - I was made for loving you. Yeeeaaah!
Net sunku patikėt, kad jau lengva širdimi galiu sakyt, jog pabaiga. Viskas.
Tik bjauriausia..., kad aš... ilgiuosi bent šįryt. ir tai nepatinka man.
Gerai, pripažįstu, dabar man tiek ir tereikėjo ir nuliūdau. Jėėėj. Noriu su prisiminimais padaryt "delete". taip suknistai noriu... Ak, kodėl negaliu?
Diktatūra - Dovanosiu. Ir aš Tau dovanosiu Saulę ir Žvaigždes... Dovanosiu tau naktis ir dienas. Dovanosiu Tau jūrą gražiausių gėlių... Dovanosiu Tau vanilinių ledų.
Agnė praskydo. bet viskas yra gerai. Agnė, galima sakyt, vakar gavo tikrą laisvę.
"Vakar man davė laisvę. Ką aš su ja darysiu?". Kaip kažkuomet parašė Vysockis.
Keista, apie kai kuriuos dalykus buvo jau anksčiau pagalvota ir tikėjausi visai kitokios savo reakcijos į juos. O dabar... Dabar reaguoju atvirkščiai į viską.
Roxette - Listen to your heart. Kokia įvairi muzika pas mane, mhmm..
Gerai dabar dar prisiminiau tūkstantį ir vieną priežastį ko paliūdėt. Ot esu. Bet nieko, pasinersiu į knygą, ar išeisiu kur ir ta beprasmė nuotaika dings.
Tai tuo ir baigiu. Einu arbatos ar kakavos. aaammm.

Listen to your heart.

pasiklydau.

Tiek ir tesinori, kad vakarykštė viena smulkmena tebūtų detalė iš sapno. Dabar man jau vėl norisi bėgti. Bėgti iš kvailos situacijos, kurioje esu. Ypač kai širdis ir protas visiškai kariauja... Širdis sako atleist norėtų, protas šaltai atkerta, kad šitaip elgtis negalima. Jėzau, tereikia tik išklausyti, bet aš bijau to... Nenoriu. Nes nežinau kaip man elgtis. Kažkaip juokinga.
Nesuprantu koks velnias mane įtraukė į tą mėšlą (tikrąja ta žodžio prasme)??? Kodėl man neleidžia tiesiog gyvent ir džiaugtis savo ramiame pasaulėlyje. Viskas pasiekė kulminaciją. Įvykiai pasisuko taip, kaip tikrai nesitikėjau. Bent jau ne taip greitai. Ir kaip man dabar elgtis? Ko klausyti...?
Norėčiau būt tikra kale susitikus. Bjauria, pikta boba. Tik žinau, kad man taip nepavyks. Nes aš viduje plėšausi. O, ir blogai, kad negaliu neatleisti. Tai taip kvaila. Net šiąnakt su miegu buvau susipykusi. Mintys, mintys, mintys... Nejau atiduoti viską Likimui vėl? Norėjau bent rugpjūčio ramaus, bet, kaip matau, kažin ar gausiu tai...
Likimas vėl mane įstūmė. Ak, ak, ak. Ir ką tuo nori man pasakyti? Kad per prievartą įvaryta į tokią nesąmonę dar neturiu teisės net išbristi?
Naujienų mano fronte per daug vakar dienai. Bijau ir nekantrauju. Esu pasimetusi ir nerami. Norisi pasikalbėti su kažkuo apie tai... Tiesiog norisi, kad kažkas suprastų mane bent kartą. Nenoriu šio vakaro. Lietaus, man regis, bus. O jeigu taip... Tuomet bent trumpam atsitolins tas momentas, galbūt. nesąmonė. ir viskas.

0

Šią akimirką suvokiau, kad man be galo patinka kažką kitam duoti. Tada, kartais jaučiuosi netgi geriau nei gavusi. Ir nesvarbu kas tai būtų...Patarimas, maža smulkmena, gera naujiena ar dar kažkas. Bet juk kaip nuostabu žiūrėt į kito žmogaus akis, matyti jose džiaugsmą, spindesį ir žinoti, jog esi prie šito prisidėjęs. Ir kartais būna daug skaudžiau matyti kitą kenčiantį (o jei dar dėl tavo kaltės...tuomet oi..) , negu pačiam kentėt. Galbūt ir vėl per didelę dalį savęs atiduodu kitam/kitiem, bet kitaip negaliu.Kartais tyliai aukojuosi dėl kito, jam nė nežinant ar tiesiog to nesuvokiant... Žinau, kad reiktų tai baigti.. Žinau, kad tai man pačiai nėra jau taip į gerą. Bet kaip save sustabdyti?
Ir apskritai... Truputį sudėtinga gyvent taip, kad nežinai kokia būsi rytoj. Liūdėsi ar džiaugsiesi gyvenimu. Pagyveni kokią savaitę tik džiaugsme, o po to, žiū, jau liūdesys apsilankė tavo fronte. Neleidžiu sau galvoti apie tai, kas vis dar sugeba mane liūdinti, bet kartais mintys pačios neprašytos pasibeldžia į galvą... Ypač naktį, prieš užmiegant. O tada ryte atsibust su šypsena sunku. Tik... Visa tai slepiu savy, giliai giliai... Kad tik netyčia kas nepastebėtų. Viduje, kad ir kokios "ligos" siautėtų, kad ir kokia audra gyventų, aš vis vien šypsausi, ir stengiuosi kitam gėrį dovanoti. Bent tikiuosi, kad kartais pavyksta...
Tai va tiek šiandien nelinksmų svaičiojimų. Užteks. Ir taip prisisvaičiojau...

su pilna rankine knygų aplink Žemaitiją.

Ehehei!
Šiandien pagaliau buvau bibliotekoje, nes pagaliau ji buvo atrakinta (velniai žino, kur kelissyk buvo pradingęs bibliotekininkas.) Pasiėmiau kietų knygų. Gavau kietą kortelę. (mm) Ir sulaukiau kieto (aha, viskas šiandien KIEEETA) skambučio:
- Labas, kur esi ir ką veiki?
- Labas... ammm. esu bibliotekoj ir renkuosi knygas. ammm. o kas?
- Greitai apsispręsk ar nori važiuot aplink Žemaitiją?
- Noriu.
- Tai gerai tuomet, atvažiuojam tavęs paimti.
Tai vat kaip. Važiavom į kažkokį dvarą, muziejų ir pas kažkokių žmonių. Susipažinau su viena mergina. (taaaip, deja ne su tokia, kuri mane sudomintų kaip žmogus. fyfutė. Bet nors draugiška. pliusas) Bevažiuojant parašiau kažką panašaus į eilėraštį. Keista kaip įkvėpimas aplankė dieną ir dar važiuojant.., Mhm.. O parvažiuojant jau lietui lyjant, lėtų dainų besiklausant į galvą pasibeldė seniai "begirdėtos" mintys. Mat, lietus man vis dar sukelia neitin senus prisiminimus, ir tai nėra gerai. Nes galima sakyt, kiekvieną kartą lyjant mane aplanko liūdesys... :>
o šiaip. Jaučiuosi truputį pavargusi, bet labai laiminga. Laiminga, jog yra žmonių, kurie vis apie mane pagalvoja.. Laiminga, kad turiu ką skaityti. ir.. tiesiog laiminga. ;D
O klausimai, kaip: "Na, kaip jautiesi kai liko mėnuo iki mokyklos?" Manęs nė trupučio negąsdina. Gal net iš dalies jau pasiilgau šalčio, šiltų drabužių, savo kumštinių pirštinių :)) ir šiaip.. Gyvenimo ratas sukasi. O mėnuo tai nėra jau taip mažai. :>


O vat čia aš. Su didžiąja rankine. :>

Blevyzgos.

Seniai čia besireiškiau, tai pamaniau, kad pats laikas jau. Norisi šiandien visai kasdieniško paprasto įrašo. Taigi...
Šiandien buvo (ir dar, aišku, tebevyksta) baikerių blūds. Ten ir aš turėčiau būt, aišku, bet nesu, tai ką padarysi... Mano širdis ten. Ir vieną dieną tikrai važinėsiu aš ten su savo plieniniu žirgu. Arba, blogiausiu atveju, odiniam princui už nugaros.Nedingo niekur tas noras turėt baikerį. Tik, kad bent kol kas prie manęs tokie nekimba. Visokie ale muzikantai nebent. Nesuprantu, ko gitaristai kimba prie manęs? Kažkada svajojau apie tokį. O dabar jau kažkaip nebeįdomu. Išbandyta. :D Nors, žinoma, jei atsirastų toks, su kuriuo atrastume kažką mus siejančio, tuomet kodėl gi ne? Čia gi nelemia nieko. Tik šiaip mėgstu pasvajot. (Nors baikerio, ar tam labai prijaučiančio tai tikrai noriu)
Vietoj baikerių blūdo, pabūvojau prie kažkokio tvenkinio. Na, vis ne namie sėdėjau...
Vėl nusispalvinau plaukus. Vėl raudonai. Tik šįkart gavos tokia ryški spalva. Ir labai graži kažkokia :> Jau galvoju apie tikrus raudonus dažus. Per daug komplimentų turbūt ir pati labai gerai jaučiuosi.. ;>
Daugiau nėr ką rašyt. Ką ryt veiksiu visai neaišku... Bet šiaip bent rankų sudėjus nesėdžiu, o tai yra gerai. :]
Vot prie tvenkinio raudonkepuraitė:

12:45. (nemoku laiko sureguliuot blogspot'e. o erzina, kad rodo visai ne tokį, koks iš tikro yra)

Nemiga

4:21. Nemiga. Oh ta įkyri sesuo Nemiga. Tik šiąnakt... Šiąnakt sunku su Ja susitvarkyt. kažko trūksta...
Už lango jau švinta. Tuoj Saulė turėtų kilt, manau.
Man truputį liūdna ir...Nyku.
Ir vėl pažadas. Ir Jo netesėjimas. Bjauru, kai taip. Ne vienas man prisižadėjo, bet... bet neištėsėjo. Tada geriau nežadėtų ir nežaistų su mano laime. Esu lyg už virvučių tampoma... gal pagaliau reiktų pažadų nepriimt už rimtą. nors..Nors tikiu stebuklais, jog kas nors..Kada nors ištesės savo pažadą man.
Kažkaip nelinksma naktinėt dabar. Nemalonios mintys galvoj sukas.
o aš... aš norėjau labai. ir tebenoriu. Ne, rodos, tuoj apsiverksiu.
4:30.

Kartais.

Kartais... Man...Pabosta vaidinti laiminga...
Kartais... Man...Norisi lipti sienom...
Kartais... Man...Norisi viską aplinkui suplėšyti...
Kartais... Man...Norisi šaukti, klykti iki užkimimo...
Kartais... Man...Norisi verkti.
Kaip, kad dabar. Pati nebežinau nei kas aš, nei kokia aš, nei ko noriu... Apskritai, kažkaip sunku. Ne tik mintis ir jausmus pakelt sunku,bet ir pačią save. Atrodo, lyg rankos ir kojos būtų surakintos. Ir kaip dažniausiai aš skundžiuosi.
Sunku pakelti vienatvę. Tokią slegiančią vienatvę.
Velniai rautų. KAIP NUSIRAMINT????????. Man reikia išsikrovimo. Pasinersiu į knygą, gal.

man taip gera.

Vėl naktis. Vėl aš jaučiu poreikį čia parašyti...
Dievinu naktį. Dievinu naktinius pokalbius... Apskritai, gerai jaučiuosi šią akimirką, nes:
1. Mane prisiminė žmogus, su kuriuo bendravome labai seniai.
2. Nes šią minutę karštai myliu.
3. Nes esu trečią naktį viena namie.
4. Nes prisimenu praėjusias dvi naktis, kurios buvo nepakartojamos...
5. Nes turiu savyje tiek energijos, kad dar ruošiuosi susitvarkyti savo spintelę.
6. Nes vėl esu pilna vilties.
Ir tai tai tik kelios mano laimės priežastys.Tiesiog...
MYLIU MYLIU MYLIU! Bene viską aplinkui. Aišku yra ir ką labiausiai.
šypt.

man reiktų mažo stebuklo.. :)

Gera sugrįžt į namus. Kai ilgiau juose nebūnu, suvokiu, kaip labai pasiilgstu. Kaip sakoma, visur gerai, bet namuose geriausia!
Nors, tiesa, nesakau, kad praeitą naktį man nepatiko. Kaip tik buvo itin smagu šitaip naktinėt, žiūrėt filmą, ragaut balto vyno (kuris, deja, buvo itin bjaurus. Supratau, kad baltas vynas ne man.)Net nebuvo didelė tragedija miegot šalia šuns. Po to kartu pusryčiauti. Viskas tikrai buvo tobula.
Nesvarbu, kad vakar žiauriai pratrūkau. Visų pasiilgau. Ir... Buvo sunku neapsakomai. Taip reikėjo šilto apkabinimo. Net nežinojau, jog turiu tokią daugybę ašarų. Ir žodžių, kurie vis liejosi ir liejosi.O vienu momentu buvau žiauriai apatiška viskam. Maniau, tikrai išsikrausčiau iš proto... Nežinojau kur einu, klaidžiojau. Tai buvo nemalonu. Kaip ir nemalonu drebančios rankos. Nežinia kodėl. Galiausiai užmigau su ta mintim, kad ryte bus geriau. Nes mano mintys prieš užmiegant... Apie jas geriau nė nekalbėt. Kankynė. Užmigau ašarotom akim.
O šįryt. Šįryt jaučiuosi geriau. Nors ir nėra labai gerai, bet svarbu, jog geriau nei buvo vakar.
Šiaip... Likimas kartais būna labai nesąžiningas. Tikrai... Ir, pastaruoju metu, ypač mažai mergaitei. Mergaitei, kuri tik norėtų būt laiminga, bet... Ateis... Ateis šventė pas mane. Kada nors.Nesitikiu, jog tai bus šiandien, nes būtų per daug naivu. Galbūt rytoj... Galbūt daug vėliau, bet ateis. O to ir reikia laukti.
O sapnuoju (Ačiū Dievui!!!) labai keistus sapnus, kurie mane priverčia nusišypsot. Tai va. Geras sapnas - puiki dienos pradžia. Jei vakar buvo blogai, šiandien neturi taip būti.
Taigi.


peace.

everything's perfect. yeah.

O šiąnakt prižadėjau sau daugiau nebeliūdėt. Šiąnakt aš vienui viena namie ir man gera. Nepaisant to, kad rytoj turėsiu keltis šeštą, aš noriu naktinėt.
U. Štai jau baigės mėnuo. Vasaros, taip planuotos... Ir visi planai subliuško kaip balionas. Ir gerai, gal. Yra galimybė viską kurt staiga. O kai staiga, tai reiškia, kad bus šaunu. Bent dažniausiai.
Praleidau dvi nuostabias dienas sode. Net nemaniau, kad galėtų būt taip smagu. Nuostabi vakarykštė diena, ypatingai smagus vakaras lauke, naktinėjimas... Ir ši diena. Ah. Viskas buvo bene tobula. Na gerai, pripažįstu, buvo akimirkų kai liūdėjau, bet jas tuoj nustūmė šalin. Ir dabar štai sėdžiu ir mąstau, jog buvo nepakartojama. Esu taip nuostabiai nusiteikusi. Pagaliau supratau ko man reikia. Su kuo reikia būti, ką reikia atstumti, dėl ko džiaugtis... Ir apskritai, supratau, kad viskas yra gerai. Jau. Taip staiga prašviesėjo pasaulis. Branginu savo geriausią draugę/seserį dar labiau. Pagaliau ir kaukes nusiėmiau. Nieko nebeslepiu savyje. Neverta. Ir šiaip, užteks čia depresuot dėl to, kad kažko neliko. Vienas išeina, kitas ateina (ar, šiuo atveju, pareina...). That's life. Nebenoriu galvoti apie asmenį, kuris sugebėjo labai sujaukt mano ramų, nuobodų gyvenimą. Tai buvo tik pigios, greit išblunkančios spalvos. Pradžioje ryšku, ryšku... O po to vis blanksta.
Skauda pečius truputį. Eh. ;D smagu. Įdegiau saulėj.
Galėčiau rašyt ir rašyt. Bet užteks ir tiek. Trumpai: Pagaliau gyvenu puikiai! Ir vis dar sunkiai sekas rišliai rašyti.
3 Doors Down- Away from the sun.
Tegu atleidžia man žmogus, kurio pasiūlymą susitikt ignoruoju. Tegu atleidžia man, kad nesuteikiu progos, bet kitaip negaliu. Gavau dovaną tikrai gražią ir tokią, kokios man patinka... Bet. Bet aš ne tokia.


Sesuo ir aš. Dar jaučiu tą visą gėrį. Ačiū, kad esi. :*

Alien Ant Farm - smooth criminal.

?

Ir būna taip graudžiai juokinga. Kai netenki savo Pavasario, geriausios draugės ir savęs. Kai viskas, rodos, tampa taip svetima. Nieko savo. Nieko šilto ir jaukaus. Ir priimi tai kaip bausmę. Bausmę už savo elgesį. Gal ir be reikalo norisi kaltint kitus. Bet vis vien bjauriai elgiasi. Tegu. O man kas? Atrodo, lyg nebegalėčiau išgyvent be jų. Ne. Juk aš galiu gyventi taip. Taip kaip gyvenau prieš jiems atsirandant mano gyvenime. Tik... Tik kaip gyvent be savęs? Kaip nepravirkt tada, kai to taip norisi, bet tikrai negali?. Kaip iš naujo mokytis gyventi vienai?
Nuryti ašaras, susikaupusias akyse!
Negalvoti apie tai, kas skaudina!
Ne, neišeina taip... Iš galvos neiškrenta tie neišpildyti norai. Mano norai. Mūsų... Tie, kuriuos greit būtume išpildę.
Ir už ką? Už ką mane šitaip kankinat? Žinau, aš kalta. Žinau, mano charakteris nemieliausias, bet.. ar negana jau? negana ašarų ir mano kentėjimo? Kodėl turėjo susidaryti kažkoks painus daugiakampis iš poros? Kodėl leidai tvarkyti mūsų reikalus kitiems? ech... Nesuprasiu. Ir nenoriu suprast. Tai šlykštu. Norisi išsivalyt tik.
Man žiauriai liūdna.

out of my life...

Dūstu iš skausmo krūtinėj. Atrodo, nebegaliu tverti. Viskas aplinkui mane skaudina, liūdina... Esu įsitempusi labai, tiek tereikia ir tuoj pratrūkstu. Išsitraukiau vėl savo kaukes. Vėl užsidedu tą "man nusispjaut". Nors man tai per daug svarbu... Ir klausiu savęs "už ką su manim taip elgias?" . Net negaliu klausytis visų tų pasakojimų, jie kaip aštrūs peiliai vis atnaujina žaizdą. Nors ji tokia nesena, bet taip skauda! Rodos, kas tikrai širdį plėštų iš krūtinės. O vaistų tokiems skausmams, gi nėra...
Šiaip... nežinau, dėkinga esu tiems žmonėms, kurie palaiko kažkaip. ir nori man padėt. kurie mane gerbia... Žinau, atrodau pikta. Galbūt ir pykstu. bet nesuvaldau savo jausmų. aš tokia. Kartu ir žinau, kad neturiu už ką pykti, bet kitaip negaliu. Man skaudu. per daug.
aš išgysiu. aš šypsosiuos. aš mylėsiu. mane mylės. aš džiaugsiuos gyvenimu. aš juoksiuos iš nieko. Greit. Pažadu :)

Spjaudausi ugnim.

Varginantis sekmadienis. Toks gražus oras lauke, o aš sėdžiu namie dabar. nors, tiesą sakant, nerasčiau jėgų kur eit. Visgi, 3 su viršum valandas trukus repeticija, išsunkė mane. O dar ryt matematikos įskaita. Persižiūrėt viską. Bet, jei atvirai, nieko nebijau. ;) Aš nesuprantu matematikos. Ir man net neįdomu. Nesu universalus žmogus, deja, ir visko negaliu sugebėt.O gal ir tingiu. Tai kas? Sudegins kas nors?
O susipykimai per tokią progą... A... Nieko gero. Ir apskritai, nekenčiu vieno žmogaus. Pati save pykdau kai ką darydama, bet vis tiek. Jei ten tikrai... Tada nekenčiu. Nekenčiu už tokį savanaudiškumą. Ir nebereiks pakęst. Džiaugiuosi.
Jaučiu kaip man dygsta ragai. Tokie kieti ir aštrūs, kad geriau nesiartint. Bet.. jei nesiartins, bus tik dar blogiau. Žodžiu, kaip nori. Nusispjaut man dabar. Gal net visai ant visko.
Geriausia būtų jei nueičiau miegot. Ir velniop visas įskaitas, erzinančius padarus. O kam save erzint ir kankint?
Gerai bent tai, kad šiandien nenusivyliau savim. Ir net ant savęs nepykstu. Nors turėčiau save bene mušti už tai kaip elgiuosi. ne tik kaip elgiuos su savim, bet ir su kai kuriais žmonėmis, bei sava ateitim.
Pragaran viską.
Nebebūsiu geras žmogus.. Jau nebėra kelio atgal. viskas. aš tai suvokiu. Belieka kitiem su tuo susitaikyt. Ir priprast arba pamojuot. ;)
Aš už tikrą gyvenimą! Be jokių saldžių(arba nelabai) melų. Kam to reik??
"O man kaip tik atrodo. Kad Tau ant visko nusispjaut. Ir laisva esi labai" Džiaugiuosi. Taip ir turi būt. jėėga.
Nesikeiksiu. jau ant tiek nenusivažiuosiu. nors ir norėtųsi.
Sarkazmų ir pasitenkinimo savim kupina šypsena. šekit.



Va. va kaip dabar norėčiau atrodyt. nesvarbu, kad suknelė kelias. svarbu šypsena.Nuostabioji Marilyn.

Man NUSISPJAUT.

Iš širdies kampučių.

Neblogai startavau po ligų. Viskas gerai susiklostė. Nebuvo net ko bijot.
O šiandiena tai jau užimta. Ir svarbi ganėtinai. Reikės ruoštis rytojui. Matematikos įskaitai. Dar repeticija. Ir tokia mažutė proga. :]
Šauniai praleidau šį savaitgalį. Penktadienį su drauge išsiruošėm i mano sodą. Kol ėjom buvo karšta, ir oras gan normalus, tačiau vos tik nuėjus pakilo vėjas... Bet greit ir nurimo. Buvo gera eit namo. Taip smagu, kaip niekad.
O šeštadienį užsiėmiau darbu dailės pamokai. Vargelis buvo. Bet baigiau. Vuhūū! Visą dieną prasėdėjus namie, ypatingai norėjosi kur nors išeiti. O, pasirodo, turiu tokį nuostabų šalia, kuris sutiko vėlai vakare eit su manim pasivaikščiot. :]] Net negalvoju apie tai, koks mano gyvenimas būtų nuobodus jei Jo nebūtų. Visgi, Jis ypatingas. Kaip nuostabu žinoti, kad jis mano žmogus. :)

Drugiai iš moterų plaukų.

Nepaisant to, kad vis dar sergu. Taip, taip. PAVASARĮ. ir antrąkart jau. Jaučiuosi ganėtinai gerai. Nuotaikų prasme. Džiaugiuosi, kad turiu tiek daug gražių minčių galvoj. Nors ir daug baimės širdy. Žiauriai daug.
Man jau taip norisi veiksmo, net mokyklos. O kur dar teatras. Ir ta... Premjera. Biiijau. Nes daug repeticijų praleidau. Ir gali būt, kad susimausiu. O to bijau labiausiai, nuvilsiu savo žmones, kurie ateis pažiūrėt. (Nors nelabai kam sakiau.. nesureikšminau to.) Dar 2 įskaitos. O su matematika visai prastai. Dar "skolų" kiek... ojojoj.
Šiąnakt sapnavau chemijos pamoką. Kurioj mokytoja manęs kažko paklausė. Ir aš pradėjau verkti. Tiesiog žiauriai verkti. Ir išėjau iš kabineto. Ašaros sapne reiškia didelę laimę, sėkmę. O, kad taip ir būtų...
O manasis Pavasaris. Yra mano džiaugsmo, šilumos ir pilnatvės šaltinis. Aš myliu Jį. tikrai. Ir turiu už ką mylėt, vis dėlto...
Ir aš nelabai turiu ką pasakyti. Bijau ir laukiu to artėjančio veiksmo savo gyvenime. Ot bus dienelės. Nuovargio, veiksmo ir daug daug visko pilnos. Užuodžiu jau visa tai. Trečiadienį susitempiu. Prisiekiu sau. Tikrai. Žiauriai susiveršiu diržus ir visu pajėgumu spausiu darbų starto mygtuką. Užtenka tinginiavimo 2 savaičių.
štai ir mano pirmasis įrašas. Nors jau kažkuomet rašiau čia, bet viską ištryniau. Turiu bjaurią madą trinti. O po to gailėtis. mhm... :) ir dar viena iš bjaurių mano madų, tai nesusietos mintys. kas šauna į galvą, tą rašau. ir tai kažkaip nesusiję būna. Bet nieko. gal kada išmoksiu geriau rašyti...















Mano geriausia draugė-Kava. Su pienu ir be.