"Viskas, kas buvo taip atvira, vėl tampa uždaru pasauliu."
Plumpt. Plumpt. Plumpt.
Reikia džiaugtis galbūt, kad bent kažkuomet, gal ir neseniai, kai kas buvo skirta man. Tik man ir niekam daugiau. Savaime suprantama, tuo džiaugtis sunku. Bet tenka :))
Klausau "Saldi. Juoda. Naktis" Ir išgyvenu kažką... Kažką ką išgyvenau pirmą kartą išgirdusi šią dainą. Tada visas pasaulis aplinkui išnyko. Likau tik aš ir mano jausmas to laiko. atrodo, tai buvo taip seniai, bet vėl tai jaučiu. Jaučiu kaip kūnu teka jausmų srovės. Skaudinu save labailabailabai. Vien todėl, nes knaisiojuos ten tarp pelenų, ko nederėtų daryti. Neskaudėtų taip, jei pati to nedaryčiau. Neskaudinčiau savęs.
Ak, nebegaliu kalbėti, turiu rengtis, kažkas nori verkti, kažką reik guosti, su kažkuo tiesiog reikia pabūti.
ir... už kaukes nedrįskit kas nors manęs kaltinti.
..EI, KUR DINGO TAVO ŠILUMA? AŠ TAIP NORIU VĖL PAJUSTI JĄ. AŠ ATEISIU PAS TAVE, TYLIAI LAUKSIU TAVO ŽVILGSNIO...MANO LAIMĖ TAIP ARTI..... MYLĖT TAVE TAIP BEPROTIŠKA IR KEISTA. MYLĖT TAVE...
VELNIOP. kodėl turiu kažką slėpti? pabodo. o dabar dingstu iš čia.
Pala, pala...
KAIP PABĖGTI NUO SAVĘS... UŽSIMERKT IR NEMATYT...?
aaaaaa. :/
Žinau, kvaila.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą