Esu pasimetusi. Sumišusi. Net nežinau. Pyktis maišosi su sumaištim širdy. kažkaip... Pyktis vienas iš tų jausmų, kurio suvaldyti nepajėgiu. Jau kai apsigyvena many, taip lengvai jo neišstumsi...
Sapnavau keistą sapną. Sapną, kuris niekaip nepasišalina iš mano minčių. Ak, ko Tu, dalis iš mano praeities, man vaideniesi sapnuose? Viskas tap realu. Paprasta naktis. Realus žmogus. Suprantamas klausimas. Jau 1,5 metų nejaustas artumas. Sudėtinga pamiršti tokį sapną. Jis pažadino kažką mano širdyje. Lyg koks vėjo gūsis pakėlė tuos pelenus ir nešioja many. Nesuvokiu, kam to reikia. Sapnai kartais tikrai gali užvaldyti mintis ir priverst apie tai galvoti.
Oh nekenčiu tokių sapnų, jie manyje bent kelioms dienoms pasėja nerimą tai tikrai :(
AtsakytiPanaikintiMhm... Gerai šįkart, kad bent jau nieko baisaus tam sapne nebuvo, tiesiog šiaip priminė vieną žmogų ir tam tikrą laikotarpį. :>
AtsakytiPanaikinti