Paskendusi šiandien 60's, 70's, 80's muzikoj. Skauda širdį. Skauda, nes gimiau per vėlai. Ak, įsivaizduoju save mirštančią dėl Preslio, tarp tų gerbėjų, cypiančių. Arba šokt twist'ą. Kaip nusotabu būtų. Su tom suknelėm. Įsivaizduoju save gerą mergaitę su suknele... Mane įsimylėtų koks kietas berniukas su Preslio šukuosena, odine striuke, ir motociklu. ak, ak, ak. Galiu tik padejuoti, nes, deja, gimiau visai ne tuo laiku... Dabar galiu džiaugtis galimybe pasiklausyt senos geros muzikos ir šokt su drauge.
O nuo headbang'inimo truputį skauda kaklą. Jau kai pradedu headbang'int tai kaklui šakės. Bet nu taip gera įsijaust. Būčiau galėjus, būčiau šokinėjus visą vakarą. Bet, deja, draugės šuo pradėjo loti ir pult mane. Mat nepatiko, jam, kad per daug įsijaučiau. Haha.
O einant namo klausiaus "Atika- Išsilavinus kalė", žiūrėjau į žvaigždėtą ir debesuotą nakties dangų, ir tyliai dainavau. Einu viena, dainuoju, linguoju, šypsausi. Bet kam tai rūpi? Manau, jau seniai aplinkui gyvenantys mane laiko keistu padaru, bet svarbu, kad man pačiai gerai. :P
O dabar būtų neblogai dar paskaityt ir išgert kokios arbatos. Jauku širdy. :)
O čia popierinis bučkis tam įsivaizduojamam kietuoliui, Preslio šukuosena, odine striuke ir turinčiam motociklą. :*
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą