Pastarasias dvi dienas vėl esu įstumta ar pati įsistūmus (velniai čia žino) į emocinę duobę. Tokią žiaurią. Kai ašaroji eidamas gatvėj. Kas yra šlykščiausia/skysčiausia/blogiausia. Nebegaliu tverti. Viskas tikrai tikrai mane UŽKNISO.Visiškai. Pavargau. Šiandien norėjau kažką suspadryt, išdaužt parduotuvės langą ar šiaip ką itin blogo padaryt. Per daug problemų ir pykčio many. Neišsakyto net. Bijau prabilti. Tyliu. O turiu tiek daug pasakyti..Tiek daug. Visa tai man taip pabodo. Va. Net parašyt nieko normaliai nesugebu. ai.
"Jei nieks Tavęs neatpažins ir tikrai nesisveikins, Tu Kvazimodas ;D" nors nejuokinga, iš tikro.
Kaip man jaustis kai kažkoks senis mane paima už rankos ir pamerkia akį? Ką? Kaip jaustis? Šlykščiai.va.
Ai žodžiu. Visi reikalai suknisti ir viskas. Nieko gero nėra. Ai, nors ne. bent su draugais viskas, rodos, gerai. su nė vienu žmogum nesusipykau. bent tai. bet tai neguodžia.
Atlėkiau pasiguost. gaila, neturiu ką gero labai jau parašyt... Turiu gal, bet, deja, ne tas galvoj visai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą