O dabar pagalvojau, kad be draugų kažin ar galėčiau išgyvent. Bent be pačios geriausios draugės/sesers, kuri vos tik man grįžus, mane aplanke. Ir dar sugebėjo atnešt medaus bei apelsinų. Koks rūpestis. ak, buvau maloniai nustebusi ir pasimetusi. Tikrai nesitikėjau. Apskritai, šis žmogus visada mane palaiko, padeda, nustebina ir džiugina.
Juokinga. Aš svajoju apie naujus kerzus, o sesė svajoja apie aukštakulnius. Keista, rodos. Bet kas man darbo? Tiesą sakant, man nerūpi koks žmogus yra šalia manęs, man svarbu, kad su juo jausčiausi gerai :)
Pasiūlymas kitai vasarai. Žinoma, tiesiog pakibęs ore, bet vis vien negaliu visiškai pamiršti to. Vis pamąstau apie visus už ir prieš. kas be ko, šitai dar bus apsvarstyta milijoną kartų. Bet tyliai net tai suteikia sparnus. Žinot kodėl? Ogi todėl, kad jaučiuosi reikalinga žmogui, su kuriuo galimybė susitikti būna maždaug viena metuose. Bet su tuo žmogumi turiu daugybę smagių prisiminimų iš anksčiau. Ir..Ir, rodos, nė nebūčiau pagalvojus, kad vis dar esu tam žmogui kažkas daugiau nei pažįstama. Na taip, juk buvo pažadėta, jog draugystė išliks, ir jokie atstumai ir visa kita tam nesutrukdys, bet... Na, pirmiausia laukia susitikimas ir maža išvyka kartu, o kas bus paskui... Parodys laikas.
Šiaip. Vat. galiu pasakyt, jog mane apsupo labai nerealūs žmonės. Grynai prie širdies dedami. Jaučiuosi dabar labai laiminga, nors ir serganti. Bet noriu visus karštai apkabinti ir išbučiuoti! :>
pakaks šiam kartui. o dabar visi draugiškai palinkėkit man greičiau pasveikt. ;DDD Juokauju.
O čia šiaip sena nuotrauka. Iš laikų, kai stebėdavau saulėtekius. Nusistatydavau žadintuvą ir keldavausi labai anksti vien tam, kad pamatyti tokį grožį... Aplankydavo toks jausmas, kad aš valdau rytą. ak, sunku apsakyti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą