Siūlytojas į pajūrį vakar taip ir neatstojo... Nesvarbu, kad tvirtinau, jog tikrai nevažiuosiu ir turiu neva kitą pasiūlymą, jis vis vien mane bandė priverst sutikt. Deja. Jis toks įžūlus, kad net siūlė susitikti 12h nakties. Parodė savo intelekto lygį kalbėdamas: "Tu girta" (yeah, gėriau kakavos su pienu. nuo jos apgirtėjama, pasirodo) "A bbž kaip čia bus" (galiausiai pokalbis baigėsi šitaip.) Šiaip ar taip, nuoširdžiai tikiuosi, kad jo atsikračiau.
"Aš toks vienas" Buvo visai nieko renginukas. Asmeniškai man, tai tikrai patiko. Tas lakstymas, pats organizacinis darbas gana įdomus. Ir apskritai, supratau, kad teatras man tikrai daug duoda. Sutinku daug gražių ir draugiškų žmonių, plečiasi žinomų/pažįstamų žmonių ratas. Daug emocijų, prisiminimų. Tikrai negalėčiau ramia širdimi viso to mesti. Tas buvimas ne prie žiūrovų, bet prie organizatorių ir atlikėjų, irgi kažką duoda. Ir šiaip čia reiktų daryt galbūt net atskirą įrašą. "Ką man duoda teatras", bet, kada vėliau...
Dar geresnio kas? Valgiau tiramisu ledų (aaa, skanūs.:>), pareidama namo (o iš šventės grįžau daug anksčiau, negu reikėjo, tiesiog galbūt vėliau nebūtų buvę su kuo grįžt.) klausiaus "Cowboys from hell" ir norėjau, tiesiog eidama viena kratyt galvą. Beeet, užteko ir to, kad tiesiog šypsojausi. Labai labai plačiai.
O šiandien norėčiau pažaist kokių kompiuterinių žaidimų. Oooo simsai! Jei neįsirašys, nusišausiu. Aš jų žiauuriai pasiilgau. O jei kas, šiaip pasitenkinsiu kokiu. :> labai seniai bežaidžiau.
ok, that's all.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą