kvapas. šventas man.

...Ir užuodžiau savo kambario kvapų mišiny Tave... Užuodžiau mūsų vakarus.naktis.dienas..Užuodžiau jausmą. Tą jausmą, kuris many, rodos, vis dar gyvena. Bet dabar užuodžiau taip stipriai, jog atrodė, galėčiau net paliest. Paliest kvapą. Tavo... Nori nenori kambarys kvepia visu tuo. Ir negaliu nieko padaryt... Ypač šįvakar. Norisi saldžiai paskęsti tame kvape. Apčiuopiamam, atrodo.
O, kad žinotum, kaip labai dabar jaučiu meilę Tau. Ne bet kokią. O tokią didžią, su pagarba ir visu kuo... Jaučiu ir negaliu nuo to pabėgt. Kartais, pati noriu sugrįžti į jausmą, save bausdama, manau.
Bet bent jau šiąnakt aš pabūsiu su jausmu ir kvapu.

...Mano matrica Tu.

Rytas- didžiulis noras miego. Sudėtingas išsiropštimas iš lovos. Skanios kavos puodelis.
Mokykla - Baimė prieš kai kurias pamokas, pavargimas per paskutiniasias ir tikrąja to žodžio prasme, išprotėjimas.
Parėjimas - svajojimas apie tai, kaip greičiau pasiekt namus.
O dabar. Kompiuteris su garsu (oh jė.) ir įvairių senų dainų prisiminimas. Keista, kai kurių dainų turbūt kokius metus, jei ne daugiau net nesu klausius ir dabar taip gerai prisimenu tam tikrus įvykius, lyg rodos, vakar visa tai būtų buvę. Bet nesiruošiu vėl leistis į kažkokius tai prisiminimus. Nėra prasmės.
Vakar supratau, kad einu teisingu keliu į save.
O šiaip. Nežinau. Plaukiu gyvenimo upėj. Rodos, pas mane visai silpnai banguoja. Bet... Visuomet nuo ramybės prie audros prieinama. Visi tai žino.Aš taip pat.

keistenybė. aūū, susisuko galva.

Skani, su meile ir noru pasidaryta kava. Baltas šokoladas, kurio maniau, nemėgstanti, bet visai skanu, ale. Ir dar laimėtas. Yeah, man patinka laimėt. O dar labiau patinka mažos dovanėlės. Kaip dažniausiai, kokie tai saldainiai ar šokoladai. Man patinka įsikišt kur į stalčių ir išsitraukt ypatingomis progomis, arba vaišint ypatingus svečius. Stebuklingai ramiai dabar jaučiuosi. Lyg mano apsiniaukusiam danguj būtų saulelė išlindus.
Peržiūrėjau mylimiausio ir nuostabiausio filmo video, tai taaaip širdelė suspurdėjo, kad maniau, apsiverksiu, arba pradėsiu skraidyt. Tiesiog... Neįmanoma neįsimylėt to filmo.
Ir šiandien visą dieną prisimenu tokį žmogelį, kuris laabai seniai buvo mano gyvenime, ir kuris, tada, buvo pasiryžęs bet ką padaryti dėl manęs. Ir tebūnie dabar jau viskas pamiršta. Ir negražiuoju atsisveikinę. Ir praeinam viens pro kitą, lyg nepažįstami. Bet turbūt nepamiršiu tų žodžių "Palik dar 6 kartus mane, kad vėliau negalėtum palikti." Arba, kai bandė nusakyti mano šypsenas. Arba... Kai kalbėjo, jog apvažiuotų pasaulį vien tam, kad įrodytų kaip myli. Bet, galvoju, aš šiandien visai ne apie tai... O apie "Žinai... Nori, nori... Kai gauni tai, ko nori, tada nebenori." Juokingai skamba, nerišliai, bet, manau, aišku, ką norėjo pasakyt.
Aš nenoriu nebenorėt. Aš noriu norėt labiau ir labiau. Bet noras blėsta. Ir sunku nusakyti kodėl. Galvoje milijonas klaustukų.
Ir šiaip... Nors tai ir nebuvo meilė, bet vis vien, ar kas nors dar galėtų mane taip dievinti, kaip dievino vienas žmogus. Pačiai keista, kaip galiu įrašą skirt tam žmogui.
Žodžiu, esu pasimetusi savo jausmuose, apskritai. Gal nereiktų išsiplėst daugiau.
Žodžiu, su manim negalima diskutuoti apie žmones, nes aš tuoj susinervinu. Kaip, kad dabar. Ot velniava.