U

Iš tiesų, gaila... Man gaila to, kaip dabar tenka jaustis. Ir vėl, kai tau atrodo, jog daug ką galėtum padaryt vardan kito, kai tiesiog nebūna tau sunku... Atsitrenki į sieną. Į tokią storą sieną. Ir tada nori, nenori tenka susimąstyti. Ar verta, ar reikia ir kam. Ahh. Jaučiu tokį vaikišką skausmelį. Iš tikro, tai net neskauda, bet tiesiog nemalonu. Kartu. Taigi, įprasta. Ką čia ta agnė. Nuris tą kartų kąsnį ir toliau šypsosis... Bet juk viskam ateina pabaiga.