2010 m. rugsėjo 8 d., trečiadienis

what if God was one of us?

Nesu iš tų žmonių, kuriuos lengva pravirkdyt filmu, daina, ar knyga... O šįryt pravirkau, žiūrėdama televizoriuj kaip dainuoja berniukas. Nesupratau savęs. Tiesiog sugniaužė širdį.
Oh jė. Aš vėl sergu. tai tampa juokinga.
Apskritai, su savimi visiškai nedraugauju. Ir nesuprantu savęs.Jaučiuos kaip apsėsta. Tai pykstu, tai verkiu, tai tiesiog džiaugiuosi. Per dažnai šitai keičiasi. Mane pykina nuo savęs pačios. Nežinau čia juoktis ar ką. Jaučiuos įkalinta. Kažkaip nesavai. Darau kažkokias nesąmones. O ir galvoju nesąmoningai.Gražinkit man mano gyvenimą, ir mane pačią. Pagrobė kažkas mano sielos daleles. O dabar, tenka ieškot ir vėl surinkt į vieną.
Kartais, tikrai atrodo, kad baigiu išprotėt. Nenormalumai.
Norisi paskęst dainoj.
Joan Osbourne - one of us.

Tai buvo viena nuostabiausių dienų gyvenime. Kai šypsena nedingo nuo mano veido. O gaila žinot, kad kažin ar pasikartos tai, nors ir kaip norėtume. Pasirodo, tai ne mūsų valioje.
"O tai milijonu tiki? Juk jo irgi nesi mačius. Tik visi apie jį kalba. Panašiai ir su Dievu."

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą