2010 m. rugsėjo 11 d., šeštadienis

Laumės.


Metallica- Nothing else matters.
Ir tegu nebando nieks aiškint, kad Ruduo neveikia žmogaus. Dar ir kaip veikia. Į minusą išneša. Nors ir norisi pasipriešint, bet neišeina. Norisi tik į depresiją nešančios muzikos, eilėraščių kokių ir šiaip rašyt. Bet ką. Kad tik rašyt.
Nors taip nuostabu buvo eit lietui lyjant ir klausytis Mamontovo "Pavasariniai žiedai". Ir širdutė suspurdėjo. Pavasaris yra nuostabiausias metas. Tai metas, kurį aš dievinu.
O štai Ruduo. Ak, Rudenį bent galima liūdėt, ir niekas už tai neteis...Liūdesiui reikia tiek nedaug... Aišku, pagilinsiu jį. Kitaip nebūčiau aš. Užsidegsiu žvakių, kiek tik turiu. Smilkalų. Dar kokių dainų užsileisiu. Bet gerai jausiuos. Žinau, kad būsiu savo vietoj. Viena namuose. To man ir reik.
Norisi šypsotis dėl Liūdesio. Nemoku to paaiškint. tiesiog šypsotis, kad esu namie viena. ir visa kita. Galiu šįvakar pasiilgt? Galiu. Tų, kurie mano širdy. Einu.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą