...Reikės kažkuo tą tuštumą užpildyt,tą baisią tuštumą galvoj ir širdyje...
Taip po trupinį, vis po trupinį ir užpildau tuštumą. Laikas jau saujom byra. Ir gerai. Bandau išnaudot laiką, kol galiu. Tebūnie ir nusikalu kaip šuo (na, pasitaiko...), bet jaučiu, kad man to reikia, kad pabėgt nuo savęs. O jau jaučiu, kaip Rudeninė depresija vis smelkias į mane. Gilyn. Šiaip ne taip, dar stengiuosi pastumti, bent šiandien.
...O Tu gali priverst gyvent mane...
...Mes kartu išmoktumėm mylėti... Aš ir Tu. jei tiktai Tu norėtum...
Klausaus dainų iš praeities. Taip seniai begirdėtų.
Šoku savo gyvenimo tango. Su mažais suklydimais. Su ašarotom akim, kartais. Bet šoku. Šoku toliau. Ir bandau apsimest, jog kažko siekiu. Nors ko? Tikrai negalėčiau atsakyti. Žinau, kad mano pastangos susitvarkyt su savim, savyje, tikrai atsipirks.Savo kišėnėj nerandu atsakymų į kai kuriuos klausimus. Kartais, bemiegodama savyje, žeidžiu kitus žmones. Tikrai nenoriu to daryti, bet taip gaunasi... visai netyčia.
O ramybės mano fronte kaip nematyt, taip nematyt. Negana to, dar kažkokį priešiškumą ar tai konkuravimą pradėjau jaust. Juokinga. Kartais atrodo, kad kitas žmogus kaip tik išmano, bando man pakenkti. Švelniomis formomis, bet... Ar kartais ne aš turėčiau norėt kenkt? :) Nee. Aš to net nebandau. nes man visa tai a)jau įgriso. b) atrodo kvaila ir nereikalinga... Aš net nelaikau priešu. Tiesiog žiūriu kaip į žmogų, kuris mane nuvylė ir suteikė daug skausmo. Bet kas buvo tas pražuvo. Dabar tas žmogus man NIEKAS. tiesiog. Jau ko nenoriu tai naujų pykčių ir bereikalingų nervų gadinimų. To man reiktų mažiausiai. Turiu ir be to ką veikt.
Tiesiog. Peace, žmonės. Gyvenkim daugmaž draugiškai.
Išsikalbėjau. už kelias dienas turbūt. :) eisiu piešt. arbatos/kavos gert ir kalbėtis. :> jaukuma, jaukuma!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą