Aišku tai, kad man negalima žiūrėti gražių filmų, nes tada...Maždaug ir taip aišku, kas tada. Pradedi gailėtis to, kad gyvenime nėr kaip filme, deja. Viskas daug sudėtingiau.
Žmogus yra toks sudėtingas ir kartais kvailas mechanizmas. Juokinga tai, kad kai kas nors sako "O Tu daug pasieksi." ar ką panašaus, dažnai kaip tyčia gyvenime kitaip nutinka. Ir tai yra kvaila. Tai tampa lyg savaime aišku, kad gyvenime Tau seksis, o vat nepasiseka ir nuleidi rankas.
Sėdžiu dabar po rimto pokalbio ir bandau surikiuoti mintis. Kodėl aš savo gyvenimą pati pasidarau tokį sudėtingą? Kodėl aš nieko nedarau, o zyziu? Tai mane erzina.
Kaip pasiilgau kai kurių žmonių! Bet pati nieeko, o nieko nedarau, kad nereiktų taip ilgėtis. Nesiimu iniciatyvos. Dar vienas kvailas dalykas. Nieko nežinau, reik sau pažadėt, kad tikrai pradėsiu keisti tai. Ypač dabar, kai gavau tokią žinutę. O taip! Tai turi įvykt jau vos ne pusę metų ir niekaip.
Pasiilgau tų vakarų, kai eini tamsia šalta gatve ir trauki "Raudonu vynu ir krauju. Aptaškyta meilė jųųų." Taip garsiai ir visiškai nesvarbu, kad nemoki dainuot ar panašiai. Bet taip kūl būdavo! Ne, aš negaliu viso šito taip lengvai paleist, o ne.
Esu apmąstymuose ir atsakymų ieškojime. Reik šiandien ramybės tam.
Norisi pasistengt labiau.
Dabar delnai kupini LAISVĖS. Šią akimirką aš save išlaisvinau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą