Kartais atrodo, kad jei turėčiau Likimo telefono numerį aš jam vis skambinčiau ir skųsčiausi gyvenimo neteisingumu mano atžvilgiu. Bet gal taip atrodo tik todėl, nes neturiu to numerio ir, deja, paskambinti jam negaliu. Jei galėčiau tada nesiskųsčiau, greičiausiai, suvokčiau, kad pati kalta esu dėl kai kurių neteisingumų.
Galiu pasakyt tiek, kad aš jaučiuosi nesaugiai. Nesaugiai net savo kambary. Nesaugiai net savyje tiesiog. Pabudo manyje mažutė mergytė, kuri nori cypti iš baimės.
Aš bijau. Nes pati prisikalbėjau nesąmonių ir save įbauginau. Bet va bijau ir viskas. Tas nežinojimas dar labiau baugina, dar daugiau minčių gimsta...
Kaip tą baimę išvaikyt?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą