2010 m. gegužės 16 d., sekmadienis

Spjaudausi ugnim.

Varginantis sekmadienis. Toks gražus oras lauke, o aš sėdžiu namie dabar. nors, tiesą sakant, nerasčiau jėgų kur eit. Visgi, 3 su viršum valandas trukus repeticija, išsunkė mane. O dar ryt matematikos įskaita. Persižiūrėt viską. Bet, jei atvirai, nieko nebijau. ;) Aš nesuprantu matematikos. Ir man net neįdomu. Nesu universalus žmogus, deja, ir visko negaliu sugebėt.O gal ir tingiu. Tai kas? Sudegins kas nors?
O susipykimai per tokią progą... A... Nieko gero. Ir apskritai, nekenčiu vieno žmogaus. Pati save pykdau kai ką darydama, bet vis tiek. Jei ten tikrai... Tada nekenčiu. Nekenčiu už tokį savanaudiškumą. Ir nebereiks pakęst. Džiaugiuosi.
Jaučiu kaip man dygsta ragai. Tokie kieti ir aštrūs, kad geriau nesiartint. Bet.. jei nesiartins, bus tik dar blogiau. Žodžiu, kaip nori. Nusispjaut man dabar. Gal net visai ant visko.
Geriausia būtų jei nueičiau miegot. Ir velniop visas įskaitas, erzinančius padarus. O kam save erzint ir kankint?
Gerai bent tai, kad šiandien nenusivyliau savim. Ir net ant savęs nepykstu. Nors turėčiau save bene mušti už tai kaip elgiuosi. ne tik kaip elgiuos su savim, bet ir su kai kuriais žmonėmis, bei sava ateitim.
Pragaran viską.
Nebebūsiu geras žmogus.. Jau nebėra kelio atgal. viskas. aš tai suvokiu. Belieka kitiem su tuo susitaikyt. Ir priprast arba pamojuot. ;)
Aš už tikrą gyvenimą! Be jokių saldžių(arba nelabai) melų. Kam to reik??
"O man kaip tik atrodo. Kad Tau ant visko nusispjaut. Ir laisva esi labai" Džiaugiuosi. Taip ir turi būt. jėėga.
Nesikeiksiu. jau ant tiek nenusivažiuosiu. nors ir norėtųsi.
Sarkazmų ir pasitenkinimo savim kupina šypsena. šekit.



Va. va kaip dabar norėčiau atrodyt. nesvarbu, kad suknelė kelias. svarbu šypsena.Nuostabioji Marilyn.

Man NUSISPJAUT.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą