my heart goes boum boum boum.

O šią akimirką... Sėdžiu ir mąstau sau, kad esu išsiurbta. Jaučiuosi tuščia. Ir, žinau, tai nuskambės juokingai, bet... Bet tas tuštumas slegia. Viskas atrodo labai netikra ir nenuoširdu...Iš mano pusės. Sunku pasakyti kodėl taip yra, bet...Na nerandu savo vietos. Nes nežinau kur jos ieškoti turbūt. Jaučiu labai didelį nuobodulį. Gyvenimo nuobodulį. Arba aš užsisėdėjau vienoj vietoj savo gyvenime, arba... Arba aš per daug mąstau ir nežinau ko noriu.
Taip norėjau užversti vieną savo gyvenimo puslapį. Ir kai galiausiai pavyko... Jaučiuosi ištuštėjus ir, rodos, net pati norėčiau vėl jį kaip nors atplėšti. Ir pati nežinau kodėl taip.
Jaučiuos, lyg gavus smūgį į širdį. Tokį smūgį, kuris atima kvapą...Įkvėpk mane naujam gyvenimui, mano angele sarge. :)
Truputį tragikomedija dabar. Noris ir juoktis ir verkt vienu metu.

raudonai balta.

Ką aš galiu pasakyt. Visuomet smagu sutikt naujus žmones. O jei dar gimines. Gražūs žmonės. Labai gražus berniukas. Kuris, rodos, mano antros kartos pusbrolis. Galiu pasigirt, gavau saldainių dėžutę :D. Ohoo. Nieko negaliu padaryt, man tokie dalykai visuomet malonūs. :) Ir gyvenimas tampa saldesnis :))
Ryt, visgi, vykstu į koncertą! Yeah! Džiūgauju, nežinia kodėl. Tiesiog tikiuos, kad bus gerai viskas. Juk neseniai bene svajojau apie kažką tokio.
Šiandien spėjau ir pasibjaurėt vienu žmogum. Nors, kas sakė, kad ir pirmasis įspūdis buvo geras? Tik geresnis.Tiesą sakant, jau nesulaukiu dienos kai tas žmogus išvyks. Tik čia... Visai kita istorija.
Jaučiuosi gerai. Net per daug gerai. Kietai gyvenu ir tiek. Kartais net jaučiuosi, lyg naujai atgimus. Ir mano norai pradėjo pildytis taip staiga... Apie vieną tokį didelį norą, neseniai pati mama užsiminė. Ir, kiek supratau, tą norą ruošiasi išpildyt. Ak, kai pagalvoju, net širdis suspurda. Bet, kita vertus, gal per lengvai galiu gauti tai, apie ką svajoju. Gal mano svajonės pernelyg paprastos? Nors, žinoma, iš kurios pusės pažvelgsi į tai.
Mano smegenys pagaliau prašviesėjo. Jokių meilių nemeilių. Tai yra visai bereikalingas šlamštas, jei atvirai. Ir išgirstu galvoj klausimą: "Ha ha. Kas prabilo?!" Taip, pripažįstu, esu iš tų, kurios gali greit įsimylėt, kurios paskęsta meilėse ir panašiai. Bet po nevykusių bandymų tik ir galvoju: Kam iš viso to reikia?. Taip, taip... Daug gražių akimirkų ir blah blah blah. Bet kas iš to, jei paskui seka ašaros ir bereikalingi nervai?. Bandysiu būt tik draugė vaikinams, kurie pasitaikys mano kely. Laikas pailsėt nuo meilių seilių. Paauglystė toli gražu susideda ne tik iš to. Manau, man meilių, bent kol kas, jau pakaks. Ir dabar linksmai sau laisva gyvenu. Brr. Net nupurto prisiminus kai ką. Nebenoriu tokių nesąmonių. Viskas. Baigiau.
Geriau papasakokit, kaip gyvenat jūs? ;)

gerai, juokingiausia tai tas maišelis už manęs. : DDD. pamiršau. bet nesvarbu.

kartais tikrai nesugalvoju pavadinimo.

Na, šiandien tokių nuotaikų, kaip vakar, tikrai nelikę. Dabar esu pasiruošimo būsenoj. Ir su mintim "Kaip ten bus?". Šiandien turėčiau susipažint su giminėmis, kurių nesu gyvenime mačius. Bet esu toks žmogus, kuriam tai įdomu. Tik viena tokia mažutė smulkmena...Atvažiuos svečių ir iš Rusijos. (Agnė suploja rankomis) O, kadangi aš taip "gerai" moku rusiškai, tai... :D Gerai... Dabar galbūt neapšaukčiau išgirdus klausimą: "O tai ko nesimokai?" Dabar truputį pagalvojau, kad gal reikalinga tokiais atvejais ta rusų kalba... bet man ji taip nepatinka! Manau, bus daug juoko, ir kaip visada, mano susimėtymo šįvakar :DDD kai ko paklaus, o aš pasimesiu, nes nesuprasiu, arba nežinosiu ką atsakyt :DDDDDDD Viešai iš savęs pasijuokiau. Jėga. :D
Šiandien viskas turi išaiškėt dėl rytojaus. Truputį nemalonu, kai žinau, jog nuo manęs, galima sakyt, priklauso ir kitas žmogus. Tai tikiuosi, jog viskas bus gerai. Ir ryt Agnė galės headbang'inti ir bus išpildytas vienas iš tikslų.
Tai va tiek naujienų.
Ai dar.... Tyliai išduosiu paslaptį. Laukiu rugsėjo pradžios. :> Tik dar nerašysiu kodėl.

su šypsena.

Atėjau čia, kad plačiai plačiai nusišypsočiau. Bet kam, kas paskaitys šitą įrašą, dovanoju nuoširdžią šypseną. :) Juk tai nieko nekainuoja, o šypsotis yra be galo smagu.
Taip, mano nuotaika dabar yra neapsakomai pakili. Galbūt net atrodau beprotiškai. Sėdžiu viena kambaryje, balsu rašau, šypsausi, krykštauju. Tiesiog esu be visiškai jokių kaukių. Tikrai nuoširdžiai laiminga. O kodėl? Nežinau. Širdis nujaučia kažką gero. Nors ne. Gi kiekviena diena yra graži ir su daug gerų smulkmenų. Ir aš tai žinau, nors kartais, ir atrodo kitaip. Bet man gera gyvent. Be galo gera. Nes žinau, kad gyvenimas kupinas staigmenų.
Žodžiu, mielieji mano, šypsokitės! Padovanokit man ir šiaip pasauliui.. Nesvarbu kam, iš tiesų, nors ir sienai šypseną. Nuoširdžią šypseną.
Aš tokia laiminga!

////

Super! 10 balų! Su mama susipykau šiąnakt. Ne šiaip sau. Šįkart mes nekalbam po viso to. Prigąsdino, aš tik pasijuokiau. Mums apskritai sudėtinga būt po vienu stogu, nes tarp mūsų bene visą laiką jaučiasi įtampa. Žodis ne taip, tai jau bus barnis. O mes jei pykstamės, tai itin garsiai ir stipriai. Tai štai. jei ir nesusitaikytume, manau į koncertą vis vien varysiu. Nors ir su savo varganais sutaupytais pinigais.Bet net nežadu parodyt, kad mane įbaugino.
Tikrai nervai nebelaiko dėl visų tų nesąmonių, kurių, su kiekviena nauja diena vis daugiau.
Žodžiu, kaip rugpjūčio pabaiga taip mano nervai tampomi.
ir dar. pasirodo, aš beprotė. depresijos auka :D tai mane juokina, daugiau nieko. arba ne. dar geresnis: "Tavo pasaulis juoooodas" :D
ir žodžiu, prasideda lindimai prie manęs. Ir visgi, aš laimiu.
aš pikta ir nervinga ir dar besišypsanti. nežinau kaip tai siejasi, bet, matyt, man išeina.
dabar man reik mano muzikos terapijos, bet kaip tyčia, velniai žino kur yra mano mp3. Žodžiu, faaaina.

prieš bangas.

Baigus žiūrėti filmą, supratau: per stipri meilė pražudo. Ką tik žiūrėtas filmas mane, tikrąja to žodžio prasme, sukrėtė. Aš netekau žado. Tikrai, sėdžiu, ir negaliu atsigauti. Sunku ir patikėti, kaip filmas gali šitaip paveikti žmogų. Vos nepradėjau rėkti kaip tame filme. tiek betrūko.
Na, filmas vadinasi "Prieš bangas".
Štai filmo aprašymas:
Filmo herojė Bes (Emily Watson už šį vaidmenį apdovanota Europos kino ir televizijos akademijos "Feliksu") nori išgelbėti savo nepagydomai sergantį vyrą Janą. Ji kalbasi su Dievu ir mano, kad juos nuodėmės ir gėdinga mirtis išpirks jo gyvybę. Stebuklas įvyksta. Janas pasveiksta. Bes kūną pasitinka danguje skambantys varpai.

Įdomios sąsajos su Evangelija, savitas, netikėtas stilius. Filmas apdovanotas Kanų festivalio Specialiuoju žiuri prizu.

Šio filmo dėka į mėgstamų aktorių sąrašą galiu drąsiai įtraukti Emily Watson. Mano nuomone, ji tikrai gera aktorė. Ypač šiame filme paliko įspūdį kaip reikiant.





Vis dar esu keistoje būsenoje. Pačiai sunku susivokti aplinkoje dabar. Arba filmas mane pernelyg paveikė, arba nežinau net...
Jaučiuosi pavargusi. Nebuvo galimybės gerai išsimiegoti. tad šiąnakt svajoju tiesiog apie gerą miegą.
Tebūnie, labanakt.

'Cause we'll still be dancing at the end of time.

pirmiausia. Saulius Mykolaitis-Nemiga. Taip, aplankė kažkokia švelnuma širdį.
01:42.
Kaip dažniausiai, man naktį norisi rašyti. Norisi išlieti mintis, kurių, rodos, tiek daug prisikaupia kažkur, galvos kampučiuose (nuo kada daugmaž apvalus daiktas turi kampus?).
Šiandien suvokiau, kad neturiu kuo skųstis. Ne, meluoju. Turiu, bet nesiskundžiu. Bent ne dabar. Nes noriu būti laiminga, nenoriu sau trukdyt tokia būt pagaliau.
negalėjau nepasakyt, kad dabar klausaus Elvio Preslio -Please don't stop loving me. Ištirpstu visa. Visut visutėlė.
Nesijaudinu jog vasara baigias. Iš dalies, jau per daug tos laisvės. Norisi vėl geriau apie ją svajot. Gi kol neturi, tol trokšti ir svajoji, kai gauni nebe taip vertini. Ir su vasara šiek tiek panašiai.
Nors, šiaip, net nežinau iš kur pas mane atsirado tas pozityvus nusiteikimas. net keista.
Kažin, kur aš vieną dieną dėsiuos su savo tais eilėraščiais, kuriuos sunku suvokt? Kurie, man pačiai atrodo tokie beprasmiai ir kvaili. Matyt, reik vėl "pokalbio" su žmogumi, kuris mano tais reikaliukais domisi ir gali patarti. ko man ir reiktų. Bet esu baisiai bjauraus charakterio. Mat, turiu jausti tinkamą laiką, kad galėčiau nusiųst. Negaliu tiesiog imt, parašyt ir siųst. Ne, aš turiu spyriotis pirmiausia ir tik po daugelio bandymų mane prikalbint, pagaliau nusiųst kokią vieną senieną. Kažkaip kvailai elgiuosi.
Apskritai, pasimetu savyje dažnai. Savo koridoriuose, kurie labai jau tamsūs ir panašūs į labirintus. ir ką daryt, man tokiai, kuri visiškai nežino ko nori?
Šypsotis ir stengtis gyvent šia akimirka. Va, ko man reik!
01:57. O laikas bėga greit. Ir bebėgdamas nusineša labai daug ką.Nešasi mano gyvenimo trupinius. Man palieka tik dulkes, kurias mes vadiname prisiminimais. Nors, kartais, pagalvoju, kad galėtų nusinešt ir juos. Jei jau išsineša, tai tegu tai daro švariau. Ne visos dulkės džiugina. O ir apskritai, aš dulkėms alergiška.
ne, vis dėlto, palieku su savo mylimaisiais Whitesnake-Judgement day. Nuostabi daina. Ypatinga. Ši daina tiesiog virpina visą mano kūną.

Serganti, bet besišypsanti.

Va. Netgi vasarą sugebėjau susirgt. 38 temperatūros. Galva plyšte plyšta. Negaliu nieko nuryt gerklę skauda... amm, ir dar sloga, žinoma. Tai vat. smagumėlis tikras. ir šiaip esu superduperextrapextra jautri. Vos kas tai arba apsiašaroju (nes žiauriai akis skauda dar.), arba pradedu šaukt, rėkt ant visų. Kartu ir norisi švelnumo ar rūpesčio. Nuoooriu meilės, kitaip tariant.
O dabar pagalvojau, kad be draugų kažin ar galėčiau išgyvent. Bent be pačios geriausios draugės/sesers, kuri vos tik man grįžus, mane aplanke. Ir dar sugebėjo atnešt medaus bei apelsinų. Koks rūpestis. ak, buvau maloniai nustebusi ir pasimetusi. Tikrai nesitikėjau. Apskritai, šis žmogus visada mane palaiko, padeda, nustebina ir džiugina.
Juokinga. Aš svajoju apie naujus kerzus, o sesė svajoja apie aukštakulnius. Keista, rodos. Bet kas man darbo? Tiesą sakant, man nerūpi koks žmogus yra šalia manęs, man svarbu, kad su juo jausčiausi gerai :)
Pasiūlymas kitai vasarai. Žinoma, tiesiog pakibęs ore, bet vis vien negaliu visiškai pamiršti to. Vis pamąstau apie visus už ir prieš. kas be ko, šitai dar bus apsvarstyta milijoną kartų. Bet tyliai net tai suteikia sparnus. Žinot kodėl? Ogi todėl, kad jaučiuosi reikalinga žmogui, su kuriuo galimybė susitikti būna maždaug viena metuose. Bet su tuo žmogumi turiu daugybę smagių prisiminimų iš anksčiau. Ir..Ir, rodos, nė nebūčiau pagalvojus, kad vis dar esu tam žmogui kažkas daugiau nei pažįstama. Na taip, juk buvo pažadėta, jog draugystė išliks, ir jokie atstumai ir visa kita tam nesutrukdys, bet... Na, pirmiausia laukia susitikimas ir maža išvyka kartu, o kas bus paskui... Parodys laikas.
Šiaip. Vat. galiu pasakyt, jog mane apsupo labai nerealūs žmonės. Grynai prie širdies dedami. Jaučiuosi dabar labai laiminga, nors ir serganti. Bet noriu visus karštai apkabinti ir išbučiuoti! :>
pakaks šiam kartui. o dabar visi draugiškai palinkėkit man greičiau pasveikt. ;DDD Juokauju.



O čia šiaip sena nuotrauka. Iš laikų, kai stebėdavau saulėtekius. Nusistatydavau žadintuvą ir keldavausi labai anksti vien tam, kad pamatyti tokį grožį... Aplankydavo toks jausmas, kad aš valdau rytą. ak, sunku apsakyti.

tyla.

Alice Cooper - Poison.
Ši daina labai tinka man dabar. Tie žodžiai ir visa kita.
"Ji nuoširdžiai nori Tave apsaugoti" Keista, bet tikiu. Nežinau kodėl, tiesiog. Kaip ir kažkodėl nuoširdžiai pasidžiaugiau vienu "galbūt". Ko pati iš savęs tikrai nesitikėjau. Tik... Tik nežinau ar lengva mane nuo to apsaugoti. Ypač tokiu metu, kai esu pasimetusi. Ir šiaip nelabai kokie reikalai kai kurie.. Bet stengiuosi apie tai negalvoti, ir todėl šiandien šypsausi.
gauti bučinį gali reikšti malonų vizitą ir laimę meilėje.- štai ką reiškia mano sapnas šios nakties. Visai smagu. Nors, nežinau, ar tikiu sapnininku. Kartais pagalvoju, kad sapnai mums tikrai kažką nori pranešti, duoda ženklą, bet asmenišką, o ne būtinai tai reiškia, ką rašo sapnininkas...
Vat. 3 gan viliojantys pasiūlymai laukia. Vienas šiam šeštadieniui. Kitas kitam šeštadieniui, o dar kitas rugsėjo pradžiai. Vo kūū ;D šitie dalykai verčia šypsotis, nori to ar ne. O ir turiu ko laukt. Su jauduliuku net. Tikiuosi, kad viskas pavyks ir būsiu laimingas padaras. :p
Na aišku, šlykštu, dėl šiokių tokių naujienų. Bet nieko, tikiuos, tą tuoj pamiršiu ir toliau sau įdomiai gyvensiu. Nes, kaip matau, gyvenimas krypsta įdomia ir nauja linkme. Jaučiu, kaip viskas keičiasi. Na taip, keičiasi ne tik žmonės mano aplinkoje ir santykiai su jais, bet ir aš kartu keičiuosi kažkaip.
O Dieve. Paslaptys pradeda mane slėgti. Ne tik manosios, bet ir kitų žmonių. Laikau viską. Laikau tikrai. Beeeet. Kažkaip pasimečiau tarp paslapčių, Kartais net naktimis sapnuoju tas paslaptis. Noriu kai ką ir užmiršti. daugiau nieko.
Žoodžiu, išsigandau šito savo įrašo net. baigsiu jau. Reik mintis sudėliot. Ir normaliai pakalbėt dar su vienu žmogum. that's all.
00:36
Pink Floyd - High Hopes.


Ok. Agnė verkia. tiesa tokia.

please, kill me.

Pastarasias dvi dienas vėl esu įstumta ar pati įsistūmus (velniai čia žino) į emocinę duobę. Tokią žiaurią. Kai ašaroji eidamas gatvėj. Kas yra šlykščiausia/skysčiausia/blogiausia. Nebegaliu tverti. Viskas tikrai tikrai mane UŽKNISO.Visiškai. Pavargau. Šiandien norėjau kažką suspadryt, išdaužt parduotuvės langą ar šiaip ką itin blogo padaryt. Per daug problemų ir pykčio many. Neišsakyto net. Bijau prabilti. Tyliu. O turiu tiek daug pasakyti..Tiek daug. Visa tai man taip pabodo. Va. Net parašyt nieko normaliai nesugebu. ai.
"Jei nieks Tavęs neatpažins ir tikrai nesisveikins, Tu Kvazimodas ;D" nors nejuokinga, iš tikro.
Kaip man jaustis kai kažkoks senis mane paima už rankos ir pamerkia akį? Ką? Kaip jaustis? Šlykščiai.va.
Ai žodžiu. Visi reikalai suknisti ir viskas. Nieko gero nėra. Ai, nors ne. bent su draugais viskas, rodos, gerai. su nė vienu žmogum nesusipykau. bent tai. bet tai neguodžia.
Atlėkiau pasiguost. gaila, neturiu ką gero labai jau parašyt... Turiu gal, bet, deja, ne tas galvoj visai.

paprasti mažmožiai.

Galva audžia mintį, kad man reiktų tam tikro atokvėpio. Kad reikia gamtos ir knygos draugijos. Kad mylima močiutė manęs pasiilgo, kad reiktų Ją aplankyti... Be to, gamta mane ir įkvepia. Gamta yra manoji slaptoji Mūza... Padovanoja gražių minčių, kurias retkarčiais susagstau į eilėraštį. O kartais gaunasi tiesiog pavienės eilutės... bet, rodos, labai daug pasakančios.
Širdis šaukia, kad šiandien man reik gamtos ir mylimų žmonių. Bent parai atitrūkti nuo miesto, interneto ir kartais aplankančios vienatvės. Ten, nors ir sėdžiu viena, nes visi su savo darbais išsilakstę kas kur... Ten aš nesijaučiu vieniša. Ten aš jaučiuosi saugi, mylima ir globojama. Kaip džiaugiuosi, kad išmokau tai suprasti ir vertinti.
Dar, galbūt išdrįsiu šiąnakt išsliūkinti laukan ir žiūrėt kaip mieste užsidega šviesos. O! Galbūt dar ir Saulę pasitiksiu, kaip anksčiau. Ak, būtų gerai, jei visa tai man pavyktų. Einu krautis daiktų, ir su vėjeliu! Jaučiuos laiminga kaip mažas vaikas. Tiesiog trykštu laime, dėl tokio paprasto dalyko. :)))
Tai Čiao.



Kaip Jums ši nuotrauka? Man ji kažkodėl labai patinka. :> Tik dar... Minties Jai neišaudžiau. Kažkas, žinoma, turbūt su laiku susiję.

gyvenimo vynas.

Klausom AC/DC. Dievukai. Seni geri Dievukai. Ačiū, besivaidenantis mano sapnuose, kad padovanojai Jų cd. Tai buvo viena iš geriausių dovanų, kokią esu gavusi.
Valgau ale ekologišką jogurtą su mėlynėmis. Labai skanu. Nepamenu, kada pirkau jogurtą. Juokinga, bet rimtai, seniai...
Sapnų fronte tas pats asmuo, kuris vaidenosi praeitą naktį. Ir kažin ką tai galėtų reikšti? mhm...
Beveik visą dieną ant kojų. Ryte "crazy day" šūdas gavos ir viskas. Tikėjausi kažko kito, bet nieko... Viskas pasibaigė maximoj perkant gert (kaip visada, šerbeto NĖRA, kai man to taip norisi). Po to šiaip pasisėdėjimas, pašnekesiai apie šį bei tą. Žinau, aš žiauri, sakau, netikiu Dievu ir bažnyčia, sėdėdama prie bažnyčios ir dar vykstant laidotuvėms. Tokia jau aš.
Nupirkau senų laikų knygutę vienam žmogui. :> Buvau skolinga, tai štai.
Va, gyvenu ir po truputį gurkšnoju savo gyvenimo vyną. Kartais tas vynas skanus, kartais nelabai. Nors, pastaruoju metu, gyvenimo vynas itin skanus... nauji žmonės, naujos emocijos, laiko patikrinti žmonės ir vis rodantys naujas savo puses. įdomu gyvent. Ir apskritai, aš laiminga! aha!. :p
Dar, žinot... be galo dievinu Vėją. Tokį švelnų vasaros Vėją, kai pajaučiu Jį. Užmerkiu akis ir leidžiu mane apkabinti. Ak, kaip gera kai plaukai plaikstos vėjyje.
Ir... Kada nors aš tikrai turėsiu motociklą!!!!

dream.

Esu pasimetusi. Sumišusi. Net nežinau. Pyktis maišosi su sumaištim širdy. kažkaip... Pyktis vienas iš tų jausmų, kurio suvaldyti nepajėgiu. Jau kai apsigyvena many, taip lengvai jo neišstumsi...
Sapnavau keistą sapną. Sapną, kuris niekaip nepasišalina iš mano minčių. Ak, ko Tu, dalis iš mano praeities, man vaideniesi sapnuose? Viskas tap realu. Paprasta naktis. Realus žmogus. Suprantamas klausimas. Jau 1,5 metų nejaustas artumas. Sudėtinga pamiršti tokį sapną. Jis pažadino kažką mano širdyje. Lyg koks vėjo gūsis pakėlė tuos pelenus ir nešioja many. Nesuvokiu, kam to reikia. Sapnai kartais tikrai gali užvaldyti mintis ir priverst apie tai galvoti.

monster.

Be 10 minučių dešimt. O aš štai geriu kavą. Nakties vaikas esu, gi sakiau.
Gerai, ausyse:
Garbage - Why do you love me. Kieta daina. Man patinka.
Tiesą sakant, nežinau ką rašyti. Galėčiau rašyti apie tai, kad pagaliau baigiu "Amerikietę mergaitę", apie naminę picą, apie susipykimą, apie vienumą... Velnias žino. Būtų apie ką rašyt, bet tai taip beprasmiškai atrodo. Ir šiaip. Nežinau. Pilka diena šiandien. Nes aš kažko neišsimiegojus. Ir markstaus visą dieną. Nors, buvo ir juoko, tik nepamenu kodėl. Dėl Prancūzijos? A, taip. Šiandien pasvajojau garsiai apie Prancūziją. Apie tai irgi nerašysiu.
Šiaip. Tarkim, atėjau patylėt čia. :D Kažkaip juokinga. Neturiu ką parašyt, bet noriu. ajajaj. bėda.
3 Doors Down - It's not my time. Kodėl jų muzika man niekaip nepabosta? Ir vis atgaivina kažką mano viduj?
Ai, prisiminiau vieną juokingą pokalbį iš šiandien.
- Nu ką, jau tuoj į mokyklą, vėl vargt...
- Mhm...
- Tu jau stosi kur ar dar į mokyklą eini?
- Į dešimtą klasę eisiu.
- Aaaai, aš jau galvojau, kad 12 baigei. Vis eini ir eini į tą mokyklą.
:DDDDD Kaimynai kartais būna tokie keisti.
Vėl zombiškai jaučiuosi.
Palieku su:
Cat Stevens- Wild World. Tokia bene legendinė daina. Taip pat kažką atgaivinanti mano sieloje. Tik ką... Sunku pasakyti. Kažką seno ir jau kuris laikas nebejaučiamo.


O čia branginamas kampas.
22:15.

Let's twist again.

Come ooon, let's twist again.
Paskendusi šiandien 60's, 70's, 80's muzikoj. Skauda širdį. Skauda, nes gimiau per vėlai. Ak, įsivaizduoju save mirštančią dėl Preslio, tarp tų gerbėjų, cypiančių. Arba šokt twist'ą. Kaip nusotabu būtų. Su tom suknelėm. Įsivaizduoju save gerą mergaitę su suknele... Mane įsimylėtų koks kietas berniukas su Preslio šukuosena, odine striuke, ir motociklu. ak, ak, ak. Galiu tik padejuoti, nes, deja, gimiau visai ne tuo laiku... Dabar galiu džiaugtis galimybe pasiklausyt senos geros muzikos ir šokt su drauge.
O nuo headbang'inimo truputį skauda kaklą. Jau kai pradedu headbang'int tai kaklui šakės. Bet nu taip gera įsijaust. Būčiau galėjus, būčiau šokinėjus visą vakarą. Bet, deja, draugės šuo pradėjo loti ir pult mane. Mat nepatiko, jam, kad per daug įsijaučiau. Haha.
O einant namo klausiaus "Atika- Išsilavinus kalė", žiūrėjau į žvaigždėtą ir debesuotą nakties dangų, ir tyliai dainavau. Einu viena, dainuoju, linguoju, šypsausi. Bet kam tai rūpi? Manau, jau seniai aplinkui gyvenantys mane laiko keistu padaru, bet svarbu, kad man pačiai gerai. :P
O dabar būtų neblogai dar paskaityt ir išgert kokios arbatos. Jauku širdy. :)

O čia popierinis bučkis tam įsivaizduojamam kietuoliui, Preslio šukuosena, odine striuke ir turinčiam motociklą. :*

Happy.

Siūlytojas į pajūrį vakar taip ir neatstojo... Nesvarbu, kad tvirtinau, jog tikrai nevažiuosiu ir turiu neva kitą pasiūlymą, jis vis vien mane bandė priverst sutikt. Deja. Jis toks įžūlus, kad net siūlė susitikti 12h nakties. Parodė savo intelekto lygį kalbėdamas: "Tu girta" (yeah, gėriau kakavos su pienu. nuo jos apgirtėjama, pasirodo) "A bbž kaip čia bus" (galiausiai pokalbis baigėsi šitaip.) Šiaip ar taip, nuoširdžiai tikiuosi, kad jo atsikračiau.
"Aš toks vienas" Buvo visai nieko renginukas. Asmeniškai man, tai tikrai patiko. Tas lakstymas, pats organizacinis darbas gana įdomus. Ir apskritai, supratau, kad teatras man tikrai daug duoda. Sutinku daug gražių ir draugiškų žmonių, plečiasi žinomų/pažįstamų žmonių ratas. Daug emocijų, prisiminimų. Tikrai negalėčiau ramia širdimi viso to mesti. Tas buvimas ne prie žiūrovų, bet prie organizatorių ir atlikėjų, irgi kažką duoda. Ir šiaip čia reiktų daryt galbūt net atskirą įrašą. "Ką man duoda teatras", bet, kada vėliau...
Dar geresnio kas? Valgiau tiramisu ledų (aaa, skanūs.:>), pareidama namo (o iš šventės grįžau daug anksčiau, negu reikėjo, tiesiog galbūt vėliau nebūtų buvę su kuo grįžt.) klausiaus "Cowboys from hell" ir norėjau, tiesiog eidama viena kratyt galvą. Beeet, užteko ir to, kad tiesiog šypsojausi. Labai labai plačiai.
O šiandien norėčiau pažaist kokių kompiuterinių žaidimų. Oooo simsai! Jei neįsirašys, nusišausiu. Aš jų žiauuriai pasiilgau. O jei kas, šiaip pasitenkinsiu kokiu. :> labai seniai bežaidžiau.
ok, that's all.

"gal rytoj į pajūrį?"

Kava. Atika. Mintys apie artėjančią dieną. Štai koks rytas.
Vienas gurkšnis kavos - viena nauja mintis.
Tuoj renginio marškinėliai mane papuoš... "Aš toks vienas" bus. Na taip, aš tokia viena. ahaha...
Juokas ima iš "turiu pasiūlymą rytojui" tada "kokį?" galiausiai "nuvažiuot į pajūrį". šaunumėlis. aš į pajūrį su nepažistamu. Nu kam tas rūpi, ane? ir varau. ha! tikrai ne. Gaila. Kad patikimas ir pažįstamas žmogus pasiūlytų turbūt lėkčiau, o dabar... Ir visuomet aš traukiu keistuolius. Tai vienas naktį ledų siūlo, tai kitas į pajūrį važiuot. Juokinga. Kartais tikrai norisi nuotykių ar kažko tokio neplanuoto ir kreizi, bet tik ne šitaip. bet vis tiek smagu. Pasiūlymai plaukia iš visų pusių, tik spėk rinktis, arba atsisakyt.
Vat. Taip gyvena fėja. Pėdinu po truputį ruoštis. Laukia sunki diena.
Juokingas tas siūlytojas prie jūros, vis dėlto. draugas, draugo mašina, aš dar draugę pasiimu. ūlala kaip patikima. :D neriu stačia galva į tokį nuotykį. yeah, yeah, dream on. :DDD

o man gerai vis vien.

Vyriški kvepalai ant mano delno. Ak, tas malonus kvapas, sukeliantis tiek jausmų...
Žvaigždės, kurias norisi, kartais surinkt ir uždaryt stiklainyje, kad galėčiau grožėtis ir grožėtis...
Žingsniai, kurie girdimi naktį, aidi tyloje ir tamsoje.
Žiogų muzika, pritarianti Ozzy Osbourne mano grotuve.
Keistos mintys.

Ir visa tai tik dalis šios dienos. Savotiškos dienos. Viskas gerai. Nepaisant kai kurių nemalonių smulkmenų, kurias ir užmiršau. va. :)

bučkis gyvenimui. :)

Vos išvarvėjus vidurnakčiui mano laikrody... Supratau, kad gailiuosi, jog tai nėra stebuklingas metas. Jog tai nesukelia man jausmo. Vidurnakčio jausmo. Vidurnaktis turėtų būt laikas stebuklams. Bet to nejaučiu. Jaučiu tik tai, jog esu nakties dukra. Dienomis aš nesijaučiu savimi, dienomis aš išskrendu. O naktį tikroji aš sugrįžtu. Ir man tada gera gyvent. Taip gera, kad kartais net norisi laipiot tamsiomis sienomis.

~.~

O diena prabėgo kosmiška. Žmonės, žmonės, žmonės. Net darželio draugas mane prisimena. Juokinga. bet smagu. Šiaip neva naujos pažintys. Rytojui pasiūlymų: 3. Vieno iškart atsisakiau. Liko 2. spėsiu abu galbūt įgyvendint.
Vakar, beklausydama kitų deklamuojamų eilėraščių (per televizorių. rodė "Poezijos Pavasris" kartojimą, atrodo) pakilau ligi debesų ir supratau, kad mano gyvenimas galėtų būt susijęs su lietuvių kalba. Tai atgaivina mano sielą. Parašiau eilėraštį ir perskaičiau savo senuosius. galiu tyliai pasakyt? Bet niekam, niekam nesakysit? :D Vakar man mano pačios eilėraščiai visai patiko :))
Ką šiąnakt užuodžiu? Užuodžiu artėjantį atsisveikinimą, man gaila vieno žmogaus. Gavo laimę tokiam trumpam terminui ir teks atsisveikint... Ak, pažadu tą žmogų apkabint, jei matysiu kenčiantį dėl to...
Užuodžiu... Darbus. Bus darbo daug visur. Ir jau noriu to. Užteks čia atostogaut. :>
O ką jaučiu?
Jaučiu kažką švelnaus. negalėčiau pasakyti kas tai... Tiesiog susimaišė daug įvairių jausmų. Ar myliu ką? Aišku, myliu. Myliu gyvenimą ir taip toliau... smail.

tralala

Kaip blogai kai mama turi laisvą dieną. Nes tai lygu garsiai muzikai, kurios aš negaliu pakęsti.
Netyčia prisiminiau ką tik "Tu, sakyk man tu..." aaaaaha. Dar kietą taksistą. Ir šiaip tą dieną, kuri buvo seniai... Sunku pasakyti ko ją prisiminiau. Bet buvo labai įdomi diena. hmmm.
Esu visai nekaip nusiteikusi, noriu miego ir šiaip skauda visą kūną, ahahah. nemalonu. tai kas belieka krimst riešutų duoną. ir amerikietę mergaitę po to vėl krimsiu. ha.
Sapnuojas keisti sapnai, kurių konkrečiai nė neprisimenu. Naktinėju su knygomis, kava, artimu žmogum, muzika, pokalbiais, ledais... Ir tik paryčiais susitinku su miegu. Galvoju, kad įsimins ir šis laikas, nes jis savotiškai įdomus. Ir kitoks. O tai yra svarbu.
O dabar miego noriu. Beeet, tikriausiai eisiu iki parduotuvės, kai ko nusipirkt, galbūt.
o nuotrauka mano lentynoj labai jau... miela?. Kaip juokinga dabar į ją žiūrėt kažkodėl. bet dovana yra dovana. :))
koks neprasmingas įrašas, nervina. bet nesirašo visai. ir šiaip...
Labanakt.

"Dangus tuoj verks...Ir aš kartu"

"Viskas, kas buvo taip atvira, vėl tampa uždaru pasauliu."
Plumpt. Plumpt. Plumpt.
Reikia džiaugtis galbūt, kad bent kažkuomet, gal ir neseniai, kai kas buvo skirta man. Tik man ir niekam daugiau. Savaime suprantama, tuo džiaugtis sunku. Bet tenka :))
Klausau "Saldi. Juoda. Naktis" Ir išgyvenu kažką... Kažką ką išgyvenau pirmą kartą išgirdusi šią dainą. Tada visas pasaulis aplinkui išnyko. Likau tik aš ir mano jausmas to laiko. atrodo, tai buvo taip seniai, bet vėl tai jaučiu. Jaučiu kaip kūnu teka jausmų srovės. Skaudinu save labailabailabai. Vien todėl, nes knaisiojuos ten tarp pelenų, ko nederėtų daryti. Neskaudėtų taip, jei pati to nedaryčiau. Neskaudinčiau savęs.
Ak, nebegaliu kalbėti, turiu rengtis, kažkas nori verkti, kažką reik guosti, su kažkuo tiesiog reikia pabūti.
ir... už kaukes nedrįskit kas nors manęs kaltinti.

..EI, KUR DINGO TAVO ŠILUMA? AŠ TAIP NORIU VĖL PAJUSTI JĄ. AŠ ATEISIU PAS TAVE, TYLIAI LAUKSIU TAVO ŽVILGSNIO...MANO LAIMĖ TAIP ARTI..... MYLĖT TAVE TAIP BEPROTIŠKA IR KEISTA. MYLĖT TAVE...

VELNIOP. kodėl turiu kažką slėpti? pabodo. o dabar dingstu iš čia.

Pala, pala...
KAIP PABĖGTI NUO SAVĘS... UŽSIMERKT IR NEMATYT...?
aaaaaa. :/
Žinau, kvaila.

Listen to your heart.

Elvis Presley - Fever. Nebloga daina, tik... Ji primena teatrą ir renginius.
O dabar.
3 Doors Down - Kiss me.
Galim pradėt.
Nežinau kaip jaučiuosi. Keista, tiesa? Pačiam nežinoti ką jauti. Bet aš... Aš nežinau. Jaučiu daug jausmų viduj ir tokių skirtingų... Tai, galiausiai gal tiktų pasakyti taip: viduje jaučiu sumaištį.
Ko taip nelaukiau, buvo, palyginus, visai švelnu. Galvojau, kad susiplėšysiu. Galvojau krisiu iš ramybės dangaus į žemę su trenksmu. O dabar... Dabar viso labo nusileidau ant minkšto ir švelnaus debesėlio. Ir nuo širdies nusirito sunkus sunkus akmuo... Dabar aš jau laisva. Nebesu supančiota tos istorijos. Dabar galiu kvėpuoti grynu ir tyru oru.
Kiss - I was made for loving you. Yeeeaaah!
Net sunku patikėt, kad jau lengva širdimi galiu sakyt, jog pabaiga. Viskas.
Tik bjauriausia..., kad aš... ilgiuosi bent šįryt. ir tai nepatinka man.
Gerai, pripažįstu, dabar man tiek ir tereikėjo ir nuliūdau. Jėėėj. Noriu su prisiminimais padaryt "delete". taip suknistai noriu... Ak, kodėl negaliu?
Diktatūra - Dovanosiu. Ir aš Tau dovanosiu Saulę ir Žvaigždes... Dovanosiu tau naktis ir dienas. Dovanosiu Tau jūrą gražiausių gėlių... Dovanosiu Tau vanilinių ledų.
Agnė praskydo. bet viskas yra gerai. Agnė, galima sakyt, vakar gavo tikrą laisvę.
"Vakar man davė laisvę. Ką aš su ja darysiu?". Kaip kažkuomet parašė Vysockis.
Keista, apie kai kuriuos dalykus buvo jau anksčiau pagalvota ir tikėjausi visai kitokios savo reakcijos į juos. O dabar... Dabar reaguoju atvirkščiai į viską.
Roxette - Listen to your heart. Kokia įvairi muzika pas mane, mhmm..
Gerai dabar dar prisiminiau tūkstantį ir vieną priežastį ko paliūdėt. Ot esu. Bet nieko, pasinersiu į knygą, ar išeisiu kur ir ta beprasmė nuotaika dings.
Tai tuo ir baigiu. Einu arbatos ar kakavos. aaammm.

Listen to your heart.

pasiklydau.

Tiek ir tesinori, kad vakarykštė viena smulkmena tebūtų detalė iš sapno. Dabar man jau vėl norisi bėgti. Bėgti iš kvailos situacijos, kurioje esu. Ypač kai širdis ir protas visiškai kariauja... Širdis sako atleist norėtų, protas šaltai atkerta, kad šitaip elgtis negalima. Jėzau, tereikia tik išklausyti, bet aš bijau to... Nenoriu. Nes nežinau kaip man elgtis. Kažkaip juokinga.
Nesuprantu koks velnias mane įtraukė į tą mėšlą (tikrąja ta žodžio prasme)??? Kodėl man neleidžia tiesiog gyvent ir džiaugtis savo ramiame pasaulėlyje. Viskas pasiekė kulminaciją. Įvykiai pasisuko taip, kaip tikrai nesitikėjau. Bent jau ne taip greitai. Ir kaip man dabar elgtis? Ko klausyti...?
Norėčiau būt tikra kale susitikus. Bjauria, pikta boba. Tik žinau, kad man taip nepavyks. Nes aš viduje plėšausi. O, ir blogai, kad negaliu neatleisti. Tai taip kvaila. Net šiąnakt su miegu buvau susipykusi. Mintys, mintys, mintys... Nejau atiduoti viską Likimui vėl? Norėjau bent rugpjūčio ramaus, bet, kaip matau, kažin ar gausiu tai...
Likimas vėl mane įstūmė. Ak, ak, ak. Ir ką tuo nori man pasakyti? Kad per prievartą įvaryta į tokią nesąmonę dar neturiu teisės net išbristi?
Naujienų mano fronte per daug vakar dienai. Bijau ir nekantrauju. Esu pasimetusi ir nerami. Norisi pasikalbėti su kažkuo apie tai... Tiesiog norisi, kad kažkas suprastų mane bent kartą. Nenoriu šio vakaro. Lietaus, man regis, bus. O jeigu taip... Tuomet bent trumpam atsitolins tas momentas, galbūt. nesąmonė. ir viskas.