dingo.

Rytas, kartais būna toks apgaulingas. Ak.
Po vakarykščių įvykių svajoklė jaučiasi taip, lyg būtų mirus. Viskas klostosi visai nešauniai. Turint galvoje tai, kad serga ir bando bėgti nuo savęs. Kas bus kai nebebus kur bėgti? Ką svajoklė pasakys sutikus save?
Neieškokit svajoklės, kurį laiką, tikrai nerasit.

delnai kupini laisvės.

...Ar lauksi ten, kur ir tarėmės?...
Aišku tai, kad man negalima žiūrėti gražių filmų, nes tada...Maždaug ir taip aišku, kas tada. Pradedi gailėtis to, kad gyvenime nėr kaip filme, deja. Viskas daug sudėtingiau.
Žmogus yra toks sudėtingas ir kartais kvailas mechanizmas. Juokinga tai, kad kai kas nors sako "O Tu daug pasieksi." ar ką panašaus, dažnai kaip tyčia gyvenime kitaip nutinka. Ir tai yra kvaila. Tai tampa lyg savaime aišku, kad gyvenime Tau seksis, o vat nepasiseka ir nuleidi rankas.
Sėdžiu dabar po rimto pokalbio ir bandau surikiuoti mintis. Kodėl aš savo gyvenimą pati pasidarau tokį sudėtingą? Kodėl aš nieko nedarau, o zyziu? Tai mane erzina.
Kaip pasiilgau kai kurių žmonių! Bet pati nieeko, o nieko nedarau, kad nereiktų taip ilgėtis. Nesiimu iniciatyvos. Dar vienas kvailas dalykas. Nieko nežinau, reik sau pažadėt, kad tikrai pradėsiu keisti tai. Ypač dabar, kai gavau tokią žinutę. O taip! Tai turi įvykt jau vos ne pusę metų ir niekaip.
Pasiilgau tų vakarų, kai eini tamsia šalta gatve ir trauki "Raudonu vynu ir krauju. Aptaškyta meilė jųųų." Taip garsiai ir visiškai nesvarbu, kad nemoki dainuot ar panašiai. Bet taip kūl būdavo! Ne, aš negaliu viso šito taip lengvai paleist, o ne.
Esu apmąstymuose ir atsakymų ieškojime. Reik šiandien ramybės tam.
Norisi pasistengt labiau.

Dabar delnai kupini LAISVĖS. Šią akimirką aš save išlaisvinau.

falling

Falling, yes I am falling.
Kad krentu tai krentu, bet kur, nė pati nežinau. Ar iš šviesos į tamsą, ar iš tamsos į šviesą. Dar negrįžau į dabartį po vakar dienos, dar vis skraidau kažkur. Man regis, kad vakar aplankius silpnumo akimirkoms, pasakiau per daug to, ko nenorėjau pasakyt. Ko nenorėjau pripažint. Žodžių neatsiimsi, o gaila...
"O ta Agnė jau nebesugrįš." Tiesą sakanat, dabar sėdžiu ir galvoju, kokia ta Agnė buvo. Ir kodėl ji paliko tokia ypatinga.
"Tie žmonės, kurie atrodė kažkada tokie nuostabūs, visiškai pasikeitė į kitą pusę". Taaip, žmonės keičiasi. Jausmai taip pat.
Ta, kuri niekuomet nemokėjo ilgai pykti, pavargo jaust neapykantą. dar vienas pokytis?

"Kur aš bebūčiau, aš su ja tebūnu,
Ir kiek betolčiau, ji tiktai artėja." Tas artėjimas, bandant iš tikro, tik nutolti, dar labiau erzina sielą.

Pilstau, vis pilstau....

show must go ooon.

Truputį karšta moteris dabar esu. Norėčiau šokt, bet, atrodo, galva nukristų. Skauda.
Dabar bitlais pasipildysiu savo mp3. Malonu grįžt prie seno kažko, bet, rodos, primiršto.
"Bet mano atmintis stengsis išdildyti prisiminimus. Ji vis mals, susmulkins ir iškraipys juos, stengdamasi juos taip perdirbti, kad jie leistų man toliau gyventi." Taip rašė Remarkas, "Naktis Lisabonoje." (Nuostabi knyga!). Ir žinot, tikrai. Vis pastebiu tai... Tai, ko, rodos, negalėjau pakelti pradžioje dabar tesukelia mažą dygsnį kažkur širdyje, bet visai ne tokį, kad kažkas manyje suvirpėtų. Nesuvirpina nieko. Stiprūs pojūčiai dyla. Gaila, iš tikro, kad pasakojant tai, kas neseniai nutiko, manyje tepabudo mažas kirminėlis. Kartais, vien todėl, jaučiuosi bejausmė,kad nemoku reaguoti taip, kaip derėtų. Ir pasakoju kažką be spalvų, be jausmų...
Kaip visad, bandanti ieškot kažko ale giliau, aš... Nors, iš tiesų, pasikapsčius paviršiuj turbūt atrasčiau daug vertingesnių dalykų, daug geresnių sprendimų ir panašiai.
Minčių lietus pasipylė. Gal netyčiom paimsiu į rankas rašiklį šiandien, senokai su juo nebendravau.










Show must go on! tiesiog..

baimė.

Kartais atrodo, kad jei turėčiau Likimo telefono numerį aš jam vis skambinčiau ir skųsčiausi gyvenimo neteisingumu mano atžvilgiu. Bet gal taip atrodo tik todėl, nes neturiu to numerio ir, deja, paskambinti jam negaliu. Jei galėčiau tada nesiskųsčiau, greičiausiai, suvokčiau, kad pati kalta esu dėl kai kurių neteisingumų.
Galiu pasakyt tiek, kad aš jaučiuosi nesaugiai. Nesaugiai net savo kambary. Nesaugiai net savyje tiesiog. Pabudo manyje mažutė mergytė, kuri nori cypti iš baimės.
Aš bijau. Nes pati prisikalbėjau nesąmonių ir save įbauginau. Bet va bijau ir viskas. Tas nežinojimas dar labiau baugina, dar daugiau minčių gimsta...
Kaip tą baimę išvaikyt?

taigi va.

a) Sėdžiu su temperatūra, skaudančia galva ir gerkle.
b) Kankinuosi ir toliau! Nesužinojau...
c) Parsisiunčiau filmą ir jis neveikia.
d) Man bus nepyragai, kadangi nenueisiu, ten kur turiu būt.
ir e) Nu pasiparinam dar dėl ko nors!
ai nu
f) jau greit pradėsiu kalbėti eilėraščias, man jų ryškiai per daug. Vėl rimuojasi mintys.
Žodžiu, varau gult. labanakt.
NEBEMOKU RAŠYTI.

wtf?

Vienintelis klausimas: "Kas čia buvo????".
Esu sumišusi dabar, visiškai. Nesuprantu. Nei savęs, nei to, kas įvyko. wtf? arba. nepagavau kampo, nu!
Ir kas dabar galėtų atsakyt, kas ten iš tikro...? Pykstu ant savęs, aš kalta, kad nepažiūrėjau.
Kažkaip juokinga. nežinau.
kankinsiuos dabar. jei nesužinosiu, tai tikrai kankinsiuos. ;/ ech.

like lovers do.

Ir pagaliau, kiek atvėsus širdžiai, pamąsčiau, jog tie trys mėnesiai mano gyvenime buvo vieni geriausių iki tol nutikusių dalykų. Tada aš pamačiau gyvenimą visai iš kitos pusės. Tie trys mėnesiai kupini nuotykių... Nepamirštamų. Kupini nuostabių akimirkų. Su visa pagarba sakau, kad džiaugiuosi, jog kažkada tai vyko. Nepaisant net to, kad tai iš kitos pusės ir buvo vienas sudėtingiausių laikotarpių. Tačiau, geroji pusė, turbūt atperka viską. Ir su tom istorijom jau susigyvenu. Nors, tiesa, jos dar šiek tiek dėliojasi manyje. Bet su laiku vis mažiau prisimenu.

mhm

Ir pasakyk, mamyte, kodėl yra taip viskas, kad mažos ašarytės akutėse man tviska?...
O gal kas turit , ar žinot, kas pardavinėja bilietus į pasaulio kraštą? Labai jau norėtųsi įsigyti tokį.
Pavargau nuo visai visko. Emociškai išsekau. Viskas lyg ne pagal planą. Viskas šią akimirką atrodo blogai.
Tiesiog... Man rodos, geriausia būtų jei eičiau numigt bent porai valandų. Gal pasaulis atrodys šviesesnis. O dabar jei ne pati verkšlensiu atsisėdus, tai ir kitus iš kantrybės išvesiu.
velniop.

war

Kažkas skirto vienam žmogui.
ses, žinok, man, rodos, kad Tu buvai teisi. Kad aš vėl suklydau tvirtindama, kad "ne", ar tiksliau, "nebe". Man rodos, susimoviau. Gėda ir sakyt.

Nu va. Nesu mokykloj, nors turėčiau būt. Kažkaip nekaip jaučiuosi dabar. Nejauku manyje. Labai... Protas : Ei! Būk linksma, džiaukis tokiu šauniu rytu. Juk žinai, kiek šiandien Tavęs laukia. Širdis: Durne Tu durne... Kuo čia džiaugtis? Turi liūdėt. Prisimink ką sapnavai. Vėl prisimelavai sau. Ojojoj...
Šįkart norėčiau klausyt proto. Širdies klausyt nebenoriu. Apskritai, atrodo, kad kuo toliau, tuo labiau pamirštu širdį ir mažiau jos klausausi. Trupinį kraupu. Arba ne.
Norisi šiandien išsikelt į negyvenamą salą. Bent šią dieną, kad praleist. Jaučiuosi labai baisiai nusikaltusi kažkam. Taip... Ir vėl kremtuosi dėl visai nereikšmingų dalykų. Reik susiimt.
Sorry.

kažkas su manim darosi. artėja abejonių metas vėl, man regis. Nuvyt bandysiu jį šalin.
Kvepia atsisveikinimu. Viskas aplinkui prisigėrę to kvapo.

Sapnavau vieną savo kankintoją. (O visgi keista, sapne pagalvoti "Ei, juk čia tik sapnas")
Pasiilgau kito savo kankintojo. (Kodėl aš prieštarauju visiems iš mano aplinkos??)
Ir galvoju... Apie dar kitą savo kankintoją.

hepiii,

Halou! Nesitikėkit geriau ko nors protingo iš manęs šįvakar. Mat, jaučiuosi pernelyg gerai.
Pirmiausia, pasijuokim:
"nu, bet tai pagalvok skaityk kaip zaibis būtų aš tau Airiją parodyčiau ( bent jau savo kambarį) ;DD" kažkaip, funny tokias žinutes gaut.
O šiaip... I feel good. tiuriuriuriuriu. Čia tų riuriu prisidėkit kiek norit. ;D
arba..
"Tu gotė, ane?" jė, jė. rait. aš gotė.
Po to dar...
-Aš su reikalu...
-Na na... Klok.
-Kai tu turėsi laisvo laiko, ir aš turėsiu laisvo laiko, norėsiu susitikit.
Čia tai jau aš likau nustebinta ir net išsižiojau!
Kažkaip staigmenų kupina ši diena. Išnaudojau, atrodo, ją visai visą. Esu dabar labai pavargus, bet užtat patenkinta! ;D
viskas čiki piki. ;D
myliu, bučiuoju ir iki!

witch.

Keistai jaučiuosi... Net nemaniau, kad galėčiau išspaust ašarą, trindama mp3 buvusias dainas. Visgi, kokius metus užsilaikiusios kitos... Va, širdimi pajaučiau, kad reik ir dainas pakeist. Bet apsiašarojau bekeisdama. Vis dėlto, kiek ten daug jausmų tose dainose sudėta... Kiek prisiminimų. Vos ne kiekviena daina su sava istorija. Nieko, atsiras naujų dainų..Atsiras naujų istorijų. :)
Jaučiuosi švelniai pašėlus dabar. su suveltais plaukais. Dievinu suveltus plaukus, apskritai. Man susivėlę žmonės kažkokie savotiškai mieli ir žavūs.
Noriu šokt! Seniai tai bejaučiau.
3 doors down- kryptonite. Šita daina užveža.
Iš tikro, tenorėjau parašyt, kad, man regis, dabar dėjau dar vieną žingsnį galutinio atsisveikinimo ir išvarymo iš savęs, link... Rodos, patuštėjau, ištrynus dainas. Gyvenimas tęsias. Su kryptonite atrodo, kad jis bus toooks puikus. Ir bus. Jau yra.
Eisiu paklaidžiot Dievų miške. Vis nebaigiu skaityt. aaaj.
Palieku su...kažkokia keista daina apie raganas.

102

O, svaigus šeštadieni!
Toks nuostabus šeštadieniškas rytas (visai nesvarbu, jog diena jau senokai..), kuris tęsiasi iki begalybės. Su balta kava, ramybe, bendravimu su vienu žmogum, bei nuostabiomis fotografijomis. Ramybės sala, ir ne kitaip.
Gyvenimas yra tobulai užpildytas. Daug kuo. Ir šią akimirką, galėčiau teigt, kad nieko netrūksta. Su nekantrumu laukiu pirmadienio. Ir apskritai, artėjančios savaitės. Negaliu, kaip širdis džiaugiasi pasauliu! Šiandien man viskas taip gražu...Ta saulutė, paliečianti veidą nuostabiais rudens spinduliais...Tas gyvenimas, kupinas naujovių...
Kažkodėl man atrodo, kad kai nusiteiki iškart liūdnai, tai po to tokių malonių staigmenų gali sulaukt... Kaip, kad aš dabar. :)
Lėksiu laukan pasidžiaugt tokia nuostabia rudens diena.