2011 m. sausio 29 d., šeštadienis
Širdį braižo, šėlstančio vėjo tampomos šakos. Visa, kas vyksta už lango, vyksta ir mano viduje. Matyt, ten visai apleista pašiūrė. Rankos nenulaiko rašiklio, o akys pameta raides. Ir pati visa, lyg tie medžiai, esu tampoma Vėjo. Neturiu jėgų, neturiu minčių. Ašaros, palikdamos balas, tėškiasi ant rūbų. Gal dėl to, kad akis skauda nuo spiginančios šviesos, o gal iš kvailo bejėgiškumo. Nejauku kažkaip, nepatogu pačiai įsirangyt tarp klaustukų. Ir net apkabinimo nesinori, nes atrodo, kad užgriūčiau kaip sunkus akmuo ir pridaryčiau žalos.Prieš pradedant rašyti, nemaniau, kad man taip liūdna. Rašymas pažadina širdyje gyvenančią tiesą.
2011 m. sausio 1 d., šeštadienis
otherside
Naują lapą atverčiau su galvojimu "O man gera dabar" manau, daugiau nieko ir nereikia... Žinoma, tarpais buvo prisimenama tai, kas toli gražu nekelia šypsenos. Bet, kita vertus, manau, gražu pagalvot apie žmogų. Pagalvot apie tai, kur jis. Ką jis veikia. Ir vos neapsiverkt taip begalvojant. Suvokti tik praėjus daug laiko, kad žmogus yra svarbus. Kad jauti prieraišumą, tam tikrą meilės formą. Ir taip graudu galvot apie tai, kai žinai, jog kitam žmogui yra žiauriai, neapsakomai sunku.Ir, rodos, per atstumą jausti kito žmogaus skausmą. Paklausus kito žmogaus "pasiilgai?". Sulaukt linktelėjimo, tokio vos ne su ašarom akyse. Ak. Atrodo, kad visom išgalėm bandysi laikyt gražų prisiminimą, išsijot tai, kas buvo bloga ir laukt. Sulaukt, tikiuos.
Gera dar jaustis mylimu. Laukiamu, taip pat. Pasiilgstamu... Kažkokiu svarbiu. Gera išgirsti "Grįžk greičiau...Man trūksta tavęs". Kartais, pagalvoju, kad to per daug man. Kad per gerai čia. Bet juk praradus kažką, atrandi. Taip ir gyveni vis praradimais,atradimais... Tam naujam lape, arba ką tik sugalvojau, šviežiai išartoje dirvoje norisi pasėt Ramybės grūdus. Tokios žemiškos, tyros Ramybės. Viduj ir apskritai, aplinkui.
Tebūnie, aš kvaiša... Bet norisi paliūdėt kartu su tais, kurie negali džiaugtis. Ne, viskas, baigiu kapstytis, nes jaučiu kaip prisikapstau prie to, prie ko nereikia.
Rinksiu geriausias metų nuotraukas. :)Ir taip galutinai užversiu praėjusių metų puslapį.
Gera dar jaustis mylimu. Laukiamu, taip pat. Pasiilgstamu... Kažkokiu svarbiu. Gera išgirsti "Grįžk greičiau...Man trūksta tavęs". Kartais, pagalvoju, kad to per daug man. Kad per gerai čia. Bet juk praradus kažką, atrandi. Taip ir gyveni vis praradimais,atradimais... Tam naujam lape, arba ką tik sugalvojau, šviežiai išartoje dirvoje norisi pasėt Ramybės grūdus. Tokios žemiškos, tyros Ramybės. Viduj ir apskritai, aplinkui.
Tebūnie, aš kvaiša... Bet norisi paliūdėt kartu su tais, kurie negali džiaugtis. Ne, viskas, baigiu kapstytis, nes jaučiu kaip prisikapstau prie to, prie ko nereikia.
Rinksiu geriausias metų nuotraukas. :)Ir taip galutinai užversiu praėjusių metų puslapį.
Užsisakykite:
Komentarai (Atom)