out of my life...

Dūstu iš skausmo krūtinėj. Atrodo, nebegaliu tverti. Viskas aplinkui mane skaudina, liūdina... Esu įsitempusi labai, tiek tereikia ir tuoj pratrūkstu. Išsitraukiau vėl savo kaukes. Vėl užsidedu tą "man nusispjaut". Nors man tai per daug svarbu... Ir klausiu savęs "už ką su manim taip elgias?" . Net negaliu klausytis visų tų pasakojimų, jie kaip aštrūs peiliai vis atnaujina žaizdą. Nors ji tokia nesena, bet taip skauda! Rodos, kas tikrai širdį plėštų iš krūtinės. O vaistų tokiems skausmams, gi nėra...
Šiaip... nežinau, dėkinga esu tiems žmonėms, kurie palaiko kažkaip. ir nori man padėt. kurie mane gerbia... Žinau, atrodau pikta. Galbūt ir pykstu. bet nesuvaldau savo jausmų. aš tokia. Kartu ir žinau, kad neturiu už ką pykti, bet kitaip negaliu. Man skaudu. per daug.
aš išgysiu. aš šypsosiuos. aš mylėsiu. mane mylės. aš džiaugsiuos gyvenimu. aš juoksiuos iš nieko. Greit. Pažadu :)

Spjaudausi ugnim.

Varginantis sekmadienis. Toks gražus oras lauke, o aš sėdžiu namie dabar. nors, tiesą sakant, nerasčiau jėgų kur eit. Visgi, 3 su viršum valandas trukus repeticija, išsunkė mane. O dar ryt matematikos įskaita. Persižiūrėt viską. Bet, jei atvirai, nieko nebijau. ;) Aš nesuprantu matematikos. Ir man net neįdomu. Nesu universalus žmogus, deja, ir visko negaliu sugebėt.O gal ir tingiu. Tai kas? Sudegins kas nors?
O susipykimai per tokią progą... A... Nieko gero. Ir apskritai, nekenčiu vieno žmogaus. Pati save pykdau kai ką darydama, bet vis tiek. Jei ten tikrai... Tada nekenčiu. Nekenčiu už tokį savanaudiškumą. Ir nebereiks pakęst. Džiaugiuosi.
Jaučiu kaip man dygsta ragai. Tokie kieti ir aštrūs, kad geriau nesiartint. Bet.. jei nesiartins, bus tik dar blogiau. Žodžiu, kaip nori. Nusispjaut man dabar. Gal net visai ant visko.
Geriausia būtų jei nueičiau miegot. Ir velniop visas įskaitas, erzinančius padarus. O kam save erzint ir kankint?
Gerai bent tai, kad šiandien nenusivyliau savim. Ir net ant savęs nepykstu. Nors turėčiau save bene mušti už tai kaip elgiuosi. ne tik kaip elgiuos su savim, bet ir su kai kuriais žmonėmis, bei sava ateitim.
Pragaran viską.
Nebebūsiu geras žmogus.. Jau nebėra kelio atgal. viskas. aš tai suvokiu. Belieka kitiem su tuo susitaikyt. Ir priprast arba pamojuot. ;)
Aš už tikrą gyvenimą! Be jokių saldžių(arba nelabai) melų. Kam to reik??
"O man kaip tik atrodo. Kad Tau ant visko nusispjaut. Ir laisva esi labai" Džiaugiuosi. Taip ir turi būt. jėėga.
Nesikeiksiu. jau ant tiek nenusivažiuosiu. nors ir norėtųsi.
Sarkazmų ir pasitenkinimo savim kupina šypsena. šekit.



Va. va kaip dabar norėčiau atrodyt. nesvarbu, kad suknelė kelias. svarbu šypsena.Nuostabioji Marilyn.

Man NUSISPJAUT.

Iš širdies kampučių.

Neblogai startavau po ligų. Viskas gerai susiklostė. Nebuvo net ko bijot.
O šiandiena tai jau užimta. Ir svarbi ganėtinai. Reikės ruoštis rytojui. Matematikos įskaitai. Dar repeticija. Ir tokia mažutė proga. :]
Šauniai praleidau šį savaitgalį. Penktadienį su drauge išsiruošėm i mano sodą. Kol ėjom buvo karšta, ir oras gan normalus, tačiau vos tik nuėjus pakilo vėjas... Bet greit ir nurimo. Buvo gera eit namo. Taip smagu, kaip niekad.
O šeštadienį užsiėmiau darbu dailės pamokai. Vargelis buvo. Bet baigiau. Vuhūū! Visą dieną prasėdėjus namie, ypatingai norėjosi kur nors išeiti. O, pasirodo, turiu tokį nuostabų šalia, kuris sutiko vėlai vakare eit su manim pasivaikščiot. :]] Net negalvoju apie tai, koks mano gyvenimas būtų nuobodus jei Jo nebūtų. Visgi, Jis ypatingas. Kaip nuostabu žinoti, kad jis mano žmogus. :)

Drugiai iš moterų plaukų.

Nepaisant to, kad vis dar sergu. Taip, taip. PAVASARĮ. ir antrąkart jau. Jaučiuosi ganėtinai gerai. Nuotaikų prasme. Džiaugiuosi, kad turiu tiek daug gražių minčių galvoj. Nors ir daug baimės širdy. Žiauriai daug.
Man jau taip norisi veiksmo, net mokyklos. O kur dar teatras. Ir ta... Premjera. Biiijau. Nes daug repeticijų praleidau. Ir gali būt, kad susimausiu. O to bijau labiausiai, nuvilsiu savo žmones, kurie ateis pažiūrėt. (Nors nelabai kam sakiau.. nesureikšminau to.) Dar 2 įskaitos. O su matematika visai prastai. Dar "skolų" kiek... ojojoj.
Šiąnakt sapnavau chemijos pamoką. Kurioj mokytoja manęs kažko paklausė. Ir aš pradėjau verkti. Tiesiog žiauriai verkti. Ir išėjau iš kabineto. Ašaros sapne reiškia didelę laimę, sėkmę. O, kad taip ir būtų...
O manasis Pavasaris. Yra mano džiaugsmo, šilumos ir pilnatvės šaltinis. Aš myliu Jį. tikrai. Ir turiu už ką mylėt, vis dėlto...
Ir aš nelabai turiu ką pasakyti. Bijau ir laukiu to artėjančio veiksmo savo gyvenime. Ot bus dienelės. Nuovargio, veiksmo ir daug daug visko pilnos. Užuodžiu jau visa tai. Trečiadienį susitempiu. Prisiekiu sau. Tikrai. Žiauriai susiveršiu diržus ir visu pajėgumu spausiu darbų starto mygtuką. Užtenka tinginiavimo 2 savaičių.
štai ir mano pirmasis įrašas. Nors jau kažkuomet rašiau čia, bet viską ištryniau. Turiu bjaurią madą trinti. O po to gailėtis. mhm... :) ir dar viena iš bjaurių mano madų, tai nesusietos mintys. kas šauna į galvą, tą rašau. ir tai kažkaip nesusiję būna. Bet nieko. gal kada išmoksiu geriau rašyti...















Mano geriausia draugė-Kava. Su pienu ir be.