Iš dvasinės pusės pažvelgus, buvo vienos iš prasčiausių Kalėdų, iš materialiosios... Mhm, turbūt geriausios. Bet materialumas neužpildo manęs. Jaučiu tuštumą dėl to, jog viskas kažkaip... Netikra. Negerai.
O šiaip, gyvenu savo atskirame pasaulyje. Negalvodama apie nieką. Gilinu savo dvasią. :) Ir sapnuoju keistus, man nesuprantamus sapnus.
Svajonės kartais pildosi tada, kai to jau nebereikia. :> Nors ne, kliedžiu. Reikia. Ir be galo džiaugiuosi. Gavau tai ko troškau.
Laukiu naujų metų. Jau daug naujų lūkesčių, mažų planų, idėjų. Gyvenimas milžinišku greičiu skrieja pirmyn. man tuoj...17. Sunku tuo patikėt. Taip norėčiau pabust vieną rytą mažu vaiku. Bet kur tau.
Nenoriu, kad žmonės kažko iš manęs tikėtųsi, kažko ko negaliu patvirtinti, galbūt negaliu suteikti. Kad ir kaip bebūtų, aš pasikeičiau. Kartais, atrodo jog esu kitas žmogus. O galbūt vėl kliedžiu. Nežinau. Dėl nieko šiame pasaulyje nesu tikra. Aš noriu pradėt nuo savęs... keist pasaulį. Na, greičiausiai savąjį.
Gerai, lekiu gyvent. :)
